Po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel rugsėjo 2 dieną paskelbė, kad Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, daug kartų buvo vartojamas terminas „lūžio taškas“, skirtas apibūdinti pasekmes Vokietijos požiūriui į Rusiją, rašo S.Fischer.
Pasak autorės, draugiškų santykių su Maskva era seniai baigėsi. Esą A.Merkel pareiškimas yra dar viena jungtis grandinėje įvykių, kurie pakenkė Vokietijos pasitikėjimui ir nusiteikimui prisitaikyti prie Rusijos pozicijos ir vis labiau destruktyvia tampančios politikos.
„Nusistebėjimas, kurį dabar reiškia Rusija, rodo supratimo, kaip Vokietija mato Rusiją ir kaip šis suvokimas keitėsi per metus, trūkumą“, – carnegie.ru rašo ji.
Anot analitikės, metų metus Berlynas bandė išlaikyti balansą tarp baudžiamųjų priemonių, skirtų apsiginti nuo Rusijos transagresijų, ir bandymų išlaikyti dialogą labiausiai iššūkį keliančiomis aplinkybėmis. Dėl to Berlynas sulaukė daug kritikos – tiek iš Europos Sąjungos (ES) partnerių, tiek vis daugiau iš Vašingtono. Rusijos pusė niekada to nesuprato ir neįvertino.
Priešingai, Maskva sistematiškai atmeta bet kokį savo vaidmenį ir atsakomybę dėl veiksmų, kurie kelia nerimą Vokietijai. A.Merkel, dėl A.Navalno apnuodijimo iškeldama „Nord Stream 2“ klausimą, parodė, kad imta abejoti net griežta skirtimi tarp politinės ir ekonominės sferų. O tai yra pagrindinė Vokietijos užsienio politikos taisyklė, rašo S.Fischer.
Tai nereiškia, kad Vokietijoje diskursas Rusijos atžvilgiu yra vientisas. Santykiai su Rusija išlieka prieštaringas klausimas. Daugelis, ypač abejuose politinio spektro galuose, pasisako už glaudesnius santykius su Maskva. Tačiau centre per pastaruosius dešimt metų nuotaika smarkiai pasikeitė. Ne Rusijos naudai.
Nežino ir nesupranta?
Klausimas: kodėl įstatymų priėmėjai Maskvoje to nesupranta? Tam yra trys galimi paaiškinimai.
Pirmasis, rašo S.Fischer, yra tas, kad Rusija nežino.
„Šiame scenarijuje Rusijos politinė lyderystė nuoširdžiai nežino apie politinių ir viešųjų debatų pokytį Vokietijoje. Iš tiesų, galios vertikalė, kuri yra organizacinis Rusijos politinės sistemos principas, nepalanki nemalonių tiesų perdavimui į aukščiausią politinį lygį“, – rašo ji carnegie.ru.
Anot S.Fischer, dar vienas galimas paaiškinimas yra tas, kad Rusija nesupranta. Analitikė rašo, kad Vakarų, ypač JAV, konspiracijos yra mėgstamiausias Rusijos valstybinės propagandos paaiškinimas beveik bet kam.
Maskva tikina, kad jos veiksmai visada yra gynybiniai, o tai reiškia, kad ji neva niekada nėra atsakinga už jokius neigiamus procesus. Dėl tokio mąstymo tampa kone neįmanoma nustatyti priežastinių ryšių tarp savo paties veiksmų ir jų padarinių.
„Esą negatyvus Vokietijos požiūris neturi nieko bendro su Maskvos politika, todėl jis paaiškinamas tariama Vokietijos priklausomybe nuo JAV“, – rašo S.Fischer.
Pasak autorės, trečias įmanomas paaiškinimas – Maskvoje egzistuojantis bendras pražūtingas jausmas ES, įskaitant Vokietijos, atžvilgiu. Santykiai blogėjo jau kelerius metus, o kadangi Rusija neva nėra už tai atsakinga, nėra nieko, ką ji galėtų padaryti, jog pagerintų situaciją. Maskva taip pat yra įsitikinusi, kad Vakarai sparčiai praranda raumenis ir svarbą besikeičiančioje tarptautinėje sistemoje, todėl nėra poreikio į santykius dėti realių pastangų.
S.Fischer manymu, greičiausiai Rusijos nesupratimą galima paaiškinti visais aukščiau išvardytais elementais.
„Vokietija greičiausiai kol kas neatsisakys dialogo su Rusija, net po naujausio smūgio. Tačiau Berlynas prarado pasitikėjimą bei vis mažiau ir mažiau investuos į funkcionuojančių santykių išlaikymą. Turbūt metas sprendimų priėmėjams Maskvoje suprasti, kad tai yra susiję su jų pačių veiksmais“, – carnegie.ru rašo analitikė.