Ar „Hamas“ gali būti sunaikinta, ar ne, yra daug diskusijų. Nepaisant to, Izraelis ir Jungtinės Valstijos – svarbiausias jo sąjungininkas – primygtinai reikalauja, kad ši grupuotė negalėtų atlikti jokio vaidmens būsimame Gazos administravime. Vietoj to abi šalys pasiūlė sukurti daugianacionalines pajėgas, kuriose dalyvautų arabų valstybės, įskaitant Persijos įlankos valstybes. Tai reiškia, kad Gaza gali tapti geopolitinės Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų priešpriešos karštuoju tašku, skelbia žurnalas „Foreign Policy“.
Kataras yra šio konflikto centre. Jo sostinėje Dohoje nuo 2012 m. įsikūręs „Hamas“ politinis sparnas, kuris persikėlė iš Damasko. Kataro finansiškai remia „Hamas“ politinį sparną ir teikia Gazos Ruožui labai reikalingą humanitarinę pagalbą.
Kataro parama „Hamas“ yra platesnės geopolitinės strategijos, kuria remiamos islamistų grupuotės, ypač susijusios su Musulmonų brolija, kartu su sąjungininkais Iranu ir Turkija, dalis. Tai sudaro atsvarą Kataro regioniniams varžovams – Saudo Arabijai ir JAE.
Ši maža Persijos įlankos šalis save laiko regiono diplomate – ir į diplomatiją žvelgia kaip į būdą apsisaugoti neramioje kaimynystėje. Nuo traumuojančios 2017-2021 m. blokados tai pasiteisino: Kataro pastangomis buvo moderuojamos svarbios derybos, pavyzdžiui, 2020 m. vykusios Jungtinių Valstijų ir Talibano derybos. Be to, 2023 m. jis užtikrino Irane laikomų JAV kalinių paleidimą.
Jungtinės Valstijos jau anksčiau prašė Kataro užmegzti ryšius su „Hamas“ 2006 m., po šios grupuotės pergalės Palestinos teritorijose, prieš jai 2007 m. užimant Gazos Ruožą ir po to Izraeliui paskelbus blokadą. Nuo to laiko Doha, kuri nepalaiko oficialių santykių su Izraeliu, aktyviai tarpininkavo tarp „Hamas“ ir Izraelio bent tris kartus: 2015, 2018 ir 2021 m.
Šį kartą Kataras tikisi išlaisvinti likusius „Hamas“ įkaitus, kurių dauguma yra izraeliečiai, mainais į ugnies nutraukimą arba humanitarinę pertrauką. Nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 1 d. vykstančiose derybose pavyko išlaisvinti 110 įkaitų iš Gazos Ruožo ir 240 palestiniečių kalinių iš Izraelio.
Po karo Kataras gali toliau remti Gazos Ruože veikiančius nekariaujančius Musulmonų brolijos narius. Tai patenkintų JAV ir Izraelio raginimus Gazos Ruože atsikratyti „Hamas“ ir kartu padėtų Dohai išlaikyti sąjungą su Turkija ir, kiek mažiau, su Iranu, o taip būtų mažinama JAE ir Saudo Arabijos įtaka.
Ko nori Saudo Arabija
Saudo Arabija seniai varžosi su Iranu dėl islamo ir regiono lyderystės. Nuo tada, kai 2002 m. dabar jau miręs Saudo Arabijos karalius Abdullah pradėjo vadinamąją Arabų taikos iniciatyvą, Rijadas taip pat rėmė arabų ir Izraelio taikos procesą. Teheranas ir Doha finansiškai ir kariniu požiūriu remia „Hamas“, o Rijadas remia Palestinos savivaldą (PA) ir gali norėti ją, kuri iš dalies valdo Vakarų Krantą, įkurdinti pokario Gazos Ruože.
Tačiau tai gali būti sunku įgyvendinti. Nors JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė paramą Gazos Ruožui po „Hamas“ valdymo, kurį jis vadina „atgaivinta Palestinos savivalda“, Izraelis ir toliau priešinasi bet kokiam Palestinos savivaldos valdymui šioje teritorijoje. Be to, Palestinos savivaldos, kurią daugelis laiko Izraelio okupacijos įgaliotine, palestiniečiai nekenčia, o „Hamas“ populiarumas išaugo. Kad Palestinos savivaldos valdymas Gazos Ruože būtų įmanomas, Rijadui ir Vašingtonui reikėtų atlikti sudėtingą užduotį – rasti lyderį, kuris būtų priimtinas Izraeliui, bet ir pakankamai populiarus tarp palestiniečių, kad nuslopintų „Hamas“ ir Irano trauką, rašo „Foreign Policy“.
Vienas iš galimų kandidatų yra buvęs Palestinos savivaldos ministras pirmininkas Salamas Fayyadas. Pragmatiškas lyderis S.Fayyadas 2007-2013 m., kai ėjo šias pareigas, sulaukė Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos paramos. Be to, 2021 m. jis surengė derybas su „Hamas“, nesėkmingai bandydamas suformuoti nacionalinę palestiniečių vienybės vyriausybę. Anksčiau S.Fayyadas siūlė įtraukti „Hamas“ į Palestinos išsivadavimo organizacijos bendruomenę. Nors S.Fayyadas viešai nekomentavo galimybės dabar vadovauti Gazos Ruožui, sausio pradžioje Saudo Arabijos žiniasklaida pranešė, kad tarptautiniai diplomatai privačiose diskusijose šiuo klausimu minėjo jo pavardę.
Iki spalio 7 d. atrodė, kad Izraelio ir Saudo Arabijos santykiai normalizuojasi. J.Bideno administracija preliminariai sutiko su ambicingais kronprinco Mohammedo bin Salmano prašymais, įskaitant NATO tipo saugumo paktą, galimybę naudotis pažangia ginkluote ir civilinę branduolinę programą. Praėjusią savaitę kronprincas JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pareiškė, kad normalizavimas vis dar svarstomas pasibaigus karui – su sąlyga, kad taip pat bus parengtas Palestinos valstybingumo planas.
