Ko siekia Turkija abejonėmis dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO?

Atrodytų, viskas paprasta: tiek Suomija, tiek Švedija atitinka narystės NATO kriterijus, tad dabar, kai abi Šiaurės šalys jau apsisprendė prašytis į Aljansą, pastarojo durys joms turėtų būti plačiai atlapotos. „Minutėlę“, – taip praėjusią savaitę, rodos, sklandų procesą pertraukė Turkija ir garsiai prabilo turinti abejonių. O juk pritarimas naujokių priėmimui NATO viduje turi būti vieningas. Vis dėlto analitikai turkiško barjero nevadina rimtu – esą visos problemos greičiausiai bus gana greitai ir tyliai išspręstos.

Gintaras Radauskas

Užsienio aktualijų žurnalistas

Recepas Tayyipas Erdoganas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pirmasis prabilo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jis po penktadienio pamaldų, paklaustas apie potencialią Suomijos ir Švedijos narystę NATO, pareiškė: „Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms.“

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F.Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Panašiai netrukus pasisakė ir turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu – net jau pasišnekėjęs su Suomijos ir Švedijos diplomatijos vadovais Berlyne. Ministras netgi išskyrė Švediją, kurioje esą susitikimus rengia ES ir JAV teroristine grupe vadinamos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) aktyvistai.

Bet koks sprendimas dėl NATO plėtros privalo būti priimtas vienbalsiai – užtenka vienintelio veto, kad procesas sustotų. Tad tolesnis Ankaros priešinimasis suomiams ir švedams gana pavojingas.

Ko siekia Turkija abejonėmis dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta