Pasiekta svarbių politinių tikslų
Budapešte paskutinę lapkričio savaitę vykusiame Kinijos ir 16 Rytų, Centrinės Europos bei Balkanų šalių susitikime Kinijos premjeras teigė, kad susitikimas buvo ypač sėkmingas, bei pažadėjo toliau sustiprinti investicijas šiose valstybėse. Vadinamojo 16+1 formato procesus stebintys politikos apžvalgininkai nevienareikšmiškai vertina stiprėjančius arba bandomus stiprinti santykius.
Per porą dienų trukusį šeštąjį šio formato šalių vyriausybių vadovų susitikimą pranešta, kad artimiausiu metu bus pradėtas bendras geležinkelio linijos iš Belgrado į Budapeštą projektas. Jį finansuotų Kinija.
Serbijos atstovai teigia jau pasiskolinę beveik 300 mln. dolerių iš Kinijos banko „Exim“, kad atnaujintų geležinkelio liniją savo pusėje. Modernizuota geležinkelio linija daugiau nei per pusę sutrumpintų kelionę iš Serbijos sostinės į Budapeštą – ji šiuo metu trunka 8 valandas, o po rekonstrukcijos truktų tik tris.
Iš viso beveik 4 mlrd. dolerių vertės projektas taptų vienais pagrindinių eksporto vartų Kinijos prekėms į Europą per Graikijos Pirėjo uostą.
Pirmosios viešos kalbos dėl šio geležinkelio projekto prasidėjo dar 2013 m. Tačiau, kaip rašo portalas „EUobserver“, Europos Komijos tada jį įvertino kaip neatitinkantį Europos Sąjungos reguliavimo dėl viešųjų pirkimų. Todėl Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas dabar teigė artimiausiu metu skelbsiantis viešųjų pirkimų konkursą dėl šio geležinkelio projekto su Kinija.
Politikos analizės centro „European Council on Foreign Relations“ analitikė Angela Stanzel LRT RADIJUI teigia, kad nors daugiau kalbama apie infrastruktūros projektus, Kinija ir 16 Rytų bei Centrinės Europos ir Balkanų šalių pasiekė ir kiek sunkiau iš karto pamatomų politinių tikslų.
„Politinis pasiekimas – Kinija sukūrė glaudesnius ryšius su Rytų ir Centrinės Europos šalimis. Po reguliarių vyriausybių susitikimų, formato 16+1, Europos šalių vadovai dabar gali tiesiogiai bendrauti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu – taip kitomis aplinkybėmis nebūtų įvykę, nes paprastai aukščiausi Kinijos lyderiai bendrauja su didžiosiomis Bendrijos valstybėmis“, – sako A.Stanzel.
Susitikimų 16+1 vienas formatas buvo pradėtas 2012 m. „EUobserver“ rašo, kad Pekino iniciatyva suformuotas formatas skirtas stiprinti ne tik investicijų ir prekybos, bet ir kultūros bei švietimo projektus. Iš 16 šiam formatui priklausančių Europos šalių 11 yra ES narės – Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – bei 5 ES nepriklausančios Balkanų šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Juodkalnija ir Serbija.
A.Stanzel teigia, kad Kinija glaudesniam bendradarbiavimui neatsitiktinai pasirinko sąlygiškai skurdesnes šalis, o 16+1 formatas buvo įkurtas tada, kai šios šalys ieškojo būdų, kaip atsigauti po krizės.
„Būtent dėl to Kinija šias šalis mato kaip sukalbamas partneres. Rytų Europos šalys patrauklios ir dėl to, kad yra ES narės. Šiose šalyse Kinija mato stabilią aplinką investicijoms. Kinija investuoja daugelyje kitų regionų – Afrikoje, Pietryčių Azijoje, bet šios teritorijos nė iš tolo neprilygsta Rytų ir Centrinės Europos šalių stabilumui.
Ne be priežasties pasirinktas ir toks didelis formatas. Manau, kad Kinija šias valstybes taip pat vertina ir kaip galimą išėjimą į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją. Taigi Kinija tikrai turi daugybę priežasčių investuoti į šias šalis ir stiprinti tokį politinį formatą“, – įsitikinusi analitikė.
Pekino veiksmai Briuseliui kelia nerimą
„Financial Times“ apžvalgininkai rašo, kad Briuselyje nerimaujama, jog Pekinas, stiprindamas santykius su skurdžiausiomis Bendrijos narėmis ar šalimis kandidatėmis, turės galimybių veikti viso bloko ne tik ekonominius, bet ir politinius procesus.
„Jau prieš penkerius metus prasidėjus 16+1 formato susitikimams, Briuselis turėjo priežasčių nerimauti. Matėme ir didžiųjų šalių narių, tokių kaip Vokietija, susirūpinimą. Bet galime sakyti, kad šis nerimas pasikeitė.
Prieš penkerius metus Briuselis labiausiai nerimavo dėl to, kad Kinija į Europą ateina su dideliais infrastruktūros projektais ir pasirašo susitarimus su 16 Rytų ir Centrinės Europos šalių, iš kurių 11 yra ES narės. Nerimauta, kad susitarimai ir projektai nepažeistų Bendrijos įstatymų“, – pastebi A.Stanzel.
Jos teigimu, paskutiniai pavyzdžiai rodo, kad su Kinija bendradarbiaujančios šalys sugeba priimti Kinijos investicijas nepažeisdamos ES reguliacijos įstatymų ir susitarimų.
„Po to ES atstovai buvo pakviesti kaip nepriklausomi stebėtojai. Tai padėjo sumažinti nerimą. Tačiau dabar pasikeitė nerimo priežastis. Kinija skiria daug pastangų ir laiko stiprindama santykius su 16 šalių. Taip mažėja laiko ir pastangų, kurias ji investuotų kurdama ryšius su Briuseliu“, – pabrėžia A.Stanzel.
Tokie santykiai – signalas ES
Politologai pastebi, kad Kinijos investiciniai susitarimai su Balkanų šalimis gali atitolinti jas nuo glaudesnių ryšių su ES ar galimybės tapti Bendrijos narėmis. Analitikai teigia, kad Balkanų šalys investicijų iš Kinijos gali sulaukti daug greičiau ir mainais į tai nereikėtų keisti šalies įstatyminės, teismų sistemos, gerinti padėtis žmogaus teisių klausimais.
A.Stanzel atkreipia dėmesį, kad iš Balkanų šalių entuziastingiausiai į Kinijos investicijas žiūri Serbijos vadovai, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip Balkanų šalys tvarkysis su šiomis investicijomis.
Pavyzdžiui, Serbija labai entuziastingai laukia Kinijos investicijų.
„Taip, jei kalbėtume apie trumpą laikotarpį, Kinijos investicijos gali pasirodyti kur kas svarbesnės. Taip, tai gali būti signalas ES, kad šios šalys yra daug labiau susidomėjusios bendradarbiavimu su Kinija nei su ES. Viskas priklauso nuo to, kaip šios šalys tvarkysis su investicijomis. Pavyzdžiui, Serbija labai entuziastingai laukia Kinijos investicijų“, – kalba analitikė.
„Financial Times“ pastebi, kad Kinijos investicijos turi įtakos ES užsienio politikai. Rašoma, kad liepos mėnesį Bendrijos narės, mezgančios investicijų planus su Kinija, užkirto kelia ES pareiškimui, jog Kinijos interesai Pietų Kinijos jūroje peržengia tarptautinės teisės normas. Kiek anksčiau Graikija buvo užkirtusi kelią ES pareiškimui, kritikuojančiam Kinijos veiksmus, kurie galimai pažeidžia žmogaus teises.
Bendradarbiauti labiausiai suinteresuota Kinija
A.Stanzel teigia, kad vis dėlto per penkerius susitikimų formato 16+1 metus iš abiejų pusių buvo ir nusivylimo. Kinija, anot analitikės, nesitikėjo, kad formato šalys bus tokios skirtingos. Be to, kai kuriose iš jų visuomenė nusiteikusi priešiškai prieš augančią Kinijos įtaką, kitose, pavyzdžiui, Vengrijoje, Kinija jau nebe pirmus metus pasitinkama ypač palankiai
„Taip pat Kinijos atstovai suprato, kad kiekvienos šalies ekonomika ypatinga, todėl ji negali to paties investicijų plano pasiūlyti visoms šalims. Nors, atrodo, per penkerius metus Kinija vis dėlto atrado formulę kiekvienai valstybei.
Būtent dėl to kai kurie politologai juokauja, kad 16+1 formatas pavirto į 1+1+1+1 ir t. t. formatą. Taip sakoma, nes su kiekviena šalimi Kinijos atstovai mezga atskirus dvišalius santykius ir veda derybas, arba bent jau su tomis šalimis, kurios jiems atrodo patraukliausios“, – kalba A.Stanzel.
Vengrijos premjeras V.Orbanas per 16+1 formato susitikimą kalbėjo, kad 16 šalių bendradarbiavimą su Kinija jis mato kaip išskirtinę progą, o ne grėsmę. Kalbėdamas už visas 16 šalių V.Orbanas sakė, kad Kinijos „Vieno diržo, vieno kelio“ projektas yra nauja globalizacijos forma, kuri paremta pagarba ir bendra nauda visiems,
„Kai kurios valstybės netgi yra dėl to nepatenkintos, nes priešingai, nei Kinija skelbė prieš penkerius metus, kai kurios Rytų Europos valstybės kol kas nesulaukė jokio įspūdingo investicijų pasiūlymo. Galima sakyti, kad iš esmės žymių susitarimų pasiekė penkios pagrindinės šalys.
Kinija mato, jog kai kurios šalys nusivylusios, todėl ieškoma būdų, kaip suvienodinti santykius.
Kinija prieš metus užsiminė apie specialų 16+1 formato fondą, kurį sudarytų apie 10 mlrd. dolerių. Tai buvo stiprus signalas, kad Kinija mato, jog kai kurios šalys nusivylusios, todėl ieškoma būdų, kaip suvienodinti santykius“, – pastebi A.Stanzel.
Vis dėlto, analitikės teigimu, bendradarbiavimu labiausiai suinteresuota Kinija. Jos žodžiais, Rytų ir Centrinės Europos bei Balkanų šalys suinteresuotos dėl investicijų, o Kinija turi ne vieną ketinimą.
Per Kinijos Komunistų partijos kongresą praėjusį mėnesį prezidentas Xi Jinpingas atvirai kalbėjo, kad labai tvirtas šalies tikslas yra iki 2050 m. tapti pasauliniu centru per dideles investicijas tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. „Financial Times“ apžvalgininkai rašo, kad Kinijos inicijuotas 16+1 susitikimų formatas yra vienas šio tikslo žingsnių.
