Kodėl D.Trumpas ir V.Putinas susitiks būtent Helsinkyje?

D.Trumpo ir V.Putino susitikimo Suomijoje, kuri su Rusija turi 1340 km ilgio sieną, tikslas – pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius. JAV prezidentas praėjusią savaitę net neatmetė galimybės pripažinti Krymą Rusijai.

Helsinkyje per Šaltąjį karą knibždėjo daugybė šnipų ir būtent šiame tuo metu neutralios Suomijos mieste, kurį nuo Sankt Peterburgo skiria trys valandos kelionės traukiniu, dažnai susitikdavo JAV bei sovietų pareigūnai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

„Suomija Šaltojo karo metu buvo šalis tarpininkė. Helsinkis norėjo tapti savotišku tiltu, o santykiuose su supergaliomis visada pabrėždavo savo neutralumą“, – teigė Suomijos tarptautinių santykių instituto direktorė Teija Tiilikainen.

Svarbus suomių vaidmuo

1975 metų rugpjūčio 1 dieną tuometis JAV prezidentas Geraldas Fordas ir sovietų lyderis Leonidas Brežnevas būtent Suomijos sostinėje pasirašė Helsinkio sutartį.

Dokumentas nurodė, kad abi supervalstybės gerbia 1945 metų sienas, kurias Jaltoje nubraižė Franklinas Rooseveltas, Josifas Stalinas ir Winstonas Churchillis. Susitarime taip pat kalbėta apie žmogaus teises.

„Scanpix“/AP nuotr./Geraldas Fordas ir Leonidas Brežnevas 1975 metais Helsinkyje

Gerokai vėliau, 1990-aisiais, likus metams iki Sovietų Sąjungos griūties, Suomijoje buvo surengtas paskutinis JAV ir sovietų viršūnių susitikimas – ten atvyko George'as H.W.Bushas ir Michailas Gorbačiovas.

„Scanpix“/AP nuotr./George'as H.W.Bushas ir Michailas Gorbačiovas 1990 metais Helsinkyje

„Suomija visada tvirtina, kad nesikiša į blokų, aljansų politiką, ir suvaidino svarbų vaidmenį deeskaluojant situaciją“, – AFP teigė vienos Europos šalies diplomatas.

Paskutinis didelis dvišalis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Helsinkyje įvyko 1997 metais, kai bendravo Billas Clintonas ir Borisas Jelcinas. Tąkart iš Maskvos išgautas nesipriešinimas NATO plėtrai Rytų Europoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Billas Clintonas ir Borisas Jelcinas Helsinkyje 1997 metais

Neutralumas – jau tik mitas

Suomija šešis amžius priklausė Švedijai, kol 1809 metais tapo Rusijos imperijos dalimi. 1917-aisiais šalis paskelbė nepriklausomybę, o 1939–1940 metais atsilaikė prieš sovietus per Žiemos karą.

Ir nors suomiams pavyko neįsileisti bolševikų, Helsinkis daug dešimtmečių buvo tiesiog priverstas elgtis atsargiai ir nežadinti sovietų meškų. Suomija per Šaltąjį karą vengė viešai kritikuoti Maskvą, o tokia laikysena dabar žinoma kaip „finliandizacija“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Suomijos kariai per pratybas

Vis dėlto pasibaigus Šaltajam karui situacija pasikeitė iš esmės. Sovietų Sąjunga buvo žlugusi palyginti neseniai, o Suomija nusprendė nešvaistyti laiko ir 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą.

Ne, Suomija nepriklauso NATO, bet šalis palaiko artimus ryšius su Aljansu ir 1994 metais prisijungė prie NATO programos „Partnerystė taikos labui“.

Pernai paskelbta Suomijos vyriausybės ataskaita apie gynybą pabrėžia dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje su Švedija „specialų statusą“, o JAV vadina „svarbia partnere“ tokiu metu, kai „Baltijos jūros regione pakilusi įtampa“.

Derybų karštasis taškas

Tiesa, Suomija neketina deginti tiltų į Rusiją, kuri yra penktoji pagal dydį šalies prekybos partnerė.

„Suomija dabartinėje situacijoje gana gerai sutaria su Rusija, – pripažino Helsinkio universiteto Europos studijų centro direktorius Juhana Aunesluoma. – Bet Suomija taip pat palaiko artimus ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, artimesnius nei anksčiau.“

Prie tokio laviravimo daug prisideda Suomijos prezidentas Sauli Niinisto. 2016-aisiais jis vienas pirmųjų pasveikino D.Trumpą su pergale prezidento rinkimuose, o pernai pakvietė V.Putiną į kelis Suomijos valstybingumo 100-mečio renginius.

„Scanpix“/AP nuotr./Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir Donaldas Trumpas

Helsinkyje derybos dėl taikos ar įtampos mažinimo rengiamos jau senokai. 2005 metais Suomijoje vyko Indonezijos vyriausybės ir separatistų iš Ačeho provincijos delegatų pokalbiai, virtę susitarimu dėl taikos.