Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl D.Trumpo tyla dėl NATO 5-ojo straipsnio yra tokia svarbi?

Niekas iki šiol nebuvo suabejojęs, kad JAV, vienai jos sąjungininkių iškilus pavojui, stos jos ginti. Tačiau amerikiečiams prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, atsirado baimė, kad stipriausia ir galingiausia aljanso narė kitoms valstybėms gali atsukti nugarą, rašo „NBC News“.
Donaldas Trumpas Briuselyje
Donaldas Trumpas Briuselyje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Visi iš 45-ojo JAV prezidento Donaldo Trumpo tikėjosi pažado, kad JAV gins savo NATO partneres tuo atveju, jeigu jos bus užpultos. Toks yra 5-ojo straipsnio principas: „ataka prieš vieną sąjungininkų yra ataka prieš mus visus.“

Nė vienas prezidentas iki šiol nuo pat 1949 metų nesuabejojo šiuo principu. Iki D.Trumpo.

Aljansą jis vadina pasenusiu ir kartoja, kad aljanso narės turi didinti gynybos išlaidas. Dauguma narių kol kas neskiria tiek, kiek rekomenduoja gynybai skirti NATO, ir todėl D.Trumpas grasina – jeigu valstybės nevykdys įsipareigojimų, JAV neparems jų atakos atveju.

Kaip ir daugeliu kitų klausimų, D.Trumpas apie NATO siunčia nevienareikšmę žinią. Balandį jis atsisakė savo žodžių apie pasenusį aljansą ir pavadino NATO „tarptautinės taikos ir saugumo tvirtove“.

Tačiau jis niekada aiškiai neišreiškė paramos penktajam straipsniui. Daug analitikų manė, kad ketvirtadienį, kai jis Briuselyje NATO būstinėje sakė kalbą, viskas pasikeis. Tačiau D.Trumpas tik padėkojo sąjungininkėms už paramą po rugsėjo vienuoliktosios.

Prezidento atstovas spaudai Senas Spiceris žurnalistams sakė, kad vien D.Trumpo dalyvavimas reiškia jo įsipareigojimus NATO.

„Mes visi suprantame, kad, būdami NATO dalimi, mes turime vykdyti sutarties prievoles ir įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme, tapdami NATO dalimi“, – sakė jis.

Tačiau ekspertai žiūri įtariai.

Karo tarp JAV ir Rusijos tikimybė gali atrodyti labai menka, tačiau Rusija neabejotinai bandys padidinti savo įtaką Rytų Europoje, kuri pastaraisiais metais ir taip išaugo.

Kai kurios dabar NATO narės anksčiau buvo Sovietų Sąjungos dalimi, kurios iširimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino didžiausia amžiaus geopolitine katastrofa.

D.Trumpas nėra pirmasis prezidentas, raginantis NATO nares didinti išlaidas gynybai. NATO rekomenduoja, kad kiekvienos valstybės gynybai skiriamos lėšos sudarytų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kol kas tik penkios šalys išleidžia daugiau – JAV, Graikija, Estija, Didžioji Britanija ir Lenkija.

Briuselyje D.Trumpas atkreipė į tai dėmesį, sakydamas, kad menkos kitų valstybių išlaidos yra nesąžiningos JAV mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Didinti išlaidas ragino ir Barackas Obama.

Tačiau nė vienas prezidentas narėms dar nebuvo pateikęs ultimatumo: mokėkite, arba mes jūsų neginsime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?