Kodėl dešimtys milijonų amerikiečių nebalsuoja?

Richardas Brownas pastarąjį kartą balsavo 2008 metais. Jis matė pora debatų per televiziją ir jam patiko demokratų kandidato Baracko Obamos mintys – be to, juodaodis norėjo balsuoti už afroamerikietį.

Bet 2012-aisiais antrąsyk už B.Obamą jis jau nebalsavo. Jis nepyko ant prezidento – tiesiog manė, kad pagalbos jau nebereikia: „Jis jau dirba. Žinau, kad tai kvaila, bet manau, kad vienas balsas nieko nepakeis.“

Praėjo dar aštuoneri metai, ir 53-ejų R.Brownas jau ketina vėl balsuoti. Jis ir toliau nemano, kad jo balsas bus svarus, be to, jis net nėra tikras, kad Joe Bidenas, už kurį ketina balsuoti, laimės – bet vyrui atrodo, kad D.Trumpas skatina rasinę neapykantą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Barackas Obama

„Man nelabai patinka Bidenas, bet Trumpas sukelia rasistinę retoriką. Visokie komentarai mane žeidžia, todėl vėl balsuosiu. Šįkart, jei Bidenas pralaimės, negalėsiu savęs kaltinti“, – sako R.Brownas.

Trys rinkėjų grupės

Panašios mintys per kiekvienus rinkimus apninka milijonus amerikiečių. Daug jų mąsto taip, kaip R.Brownas – jie mano, kad balsuoti nėra svarbu ir kad tai yra brangaus laiko švaistymas.

35-60 proc. balsuoti galinčių amerikiečių per rinkimus nebalsuoja, o suprasti, kodėl, nėra sunku. JAV rinkimų sistema tokia, kad balsuoti nėra lengva taip, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje, kur užtenka asmens dokumento ir ateiti ten, kur esi registruotas kaip rinkėjas.

Bet „FiveThirtyEight“ tyrėjai pastebėjo, kad dažnas nebalsuojančiųjų argumentas yra būtent tai, esą vienas balsas nieko nelemia.

Ir kad daugiau amerikiečių balsuoja – tai rodo „Ipsos“ apklausa – jei jaučia, jog jų balsas gali būti svarbus, ar mano, kad nebalsuoti tiesiog negalima, nes ateitų pavojingi laikai. Dėl antrosios Donaldo Trumpo kadencijos nuogąstauja daugelis ne tik demokratų, bet ir nepriklausomų ar apolitiškų piliečių.

Tie, kurie balsuoja beveik visada, yra daugiau uždirbantys ir labiau išsilavinę baltieji.

Tyrėjai pabrėžia, kad rinkėjus galima skirstyti į tris grupes – balsuojančius beveik visada, balsuojančius kartais ir beveik niekada nebalsuojančius.

Tie, kurie balsuoja beveik visada, yra daugiau uždirbantys ir labiau išsilavinę baltieji, bet skirtumas tarp šios grupės ir tų, kurie balsuoja nereguliariai, nėra didelis.

„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai šiemet balsuoja kaip niekada aktyviai, bet dešimtys milijonų savo nuomonės ir vėl nepareikš

Tiesa, beveik niekada nebalsuojantys jau labai skirtingi – jie neturi pinigų, nėra išsilavinę, dažniausiai jauni ir nepriklausantys politinėms partijoms.

Trukdo ir darbas, ir eilės

Ir vis dėlto apklausos dalyviai, kurie teigė nebalsuojantys arba balsuojantys retai, pabrėžė, kad neretai ne apie asmeninį pasirinkimą reikėtų kalbėti – esą jie praeityje susidūrė su daugybe kliūčių ir tik jas įveikę galėjo balsuoti. Arba, aišku, kliūčių neįveikė ir nebalsavo. Kokios tos kliūtys?

Vienas pavyzdys – Mičigano valstijoje gyvenančio JeMare Williamso istorija. Kai jis šiemet ėjo balsuoti, su savimi pasiėmė ir kelis asmens tapatybę liudijančius dokumentus, ir rinkėjo registracijos kortelę.

„Scanpix“ nuotr./Balsuojančių amerikiečių eilės

Mat atsiminė, kad praėjusį kartą į balsavimo apylinkę atkeliavo tik su vairuotojo pažymėjimu ir be registracijos kortelės. J.Williamsui teko pildyti laikiną balsalapį, bet šį kartą jis nutarė nerizikuoti: „Iš manęs šitos teisės neatims – turėsiu viską, ko reikia balsavimui.“

VIDEO: JAV prezidento rinkimų sistema: kokia ji ir kodėl gali apsisukti galva?

JAV prezidento rinkimų sistema: kokia ji ir kodėl gali apsisukti galva?

Amerikiečiui balsuoti niekada nebuvo lengva. Geležinkeliuose dirbantis vyras kartais namo negrįžta paromis, tad buvo atvejų, kai visą rinkimų parą jis rasti laiko balsavimui nesugebėjo. O kai sugebėjo, teko kelias valandas stovėti eilėje.

„FiveThirtyEight“ ekspertai nustatė, kad retai balsuojantys amerikiečiai dažniausiai tuo ir skundžiasi – ilgomis eilėmis ir prievole dirbti.

Tarkime, 28-erių Christopheris McDonaldas pirmą kartą balsavo 2016 metais, bet beveik nesidomi politika, tad jį išgąsdino visas procesas.

A.Sanchezas: kai pastarąjį kartą balsavau paštu, mano balso nepriskaičiavo – pavėlavo. Aš nežinau, kur galiausiai atsiduria mano balsalapis, jei aš pats nematau, kaip jis įkišamas į mašiną.

„Daug kas susiję su tuo, kad aš nežinojau, kur eiti ir ką daryti. Net nežinojau, kur balsuoti. Kai suradau, man pasakė, kad neturi mano adreso ir kad reiks pildyti laikiną balsalapį. Iki šiol nežinau, ar mano balsas užsiskaitė“, – pasakojo Ch.McDonaldas.

Pandemija įneša papildomų abejonių. 27 metų Adamas Sanchezas nėra tikras, ar šiemet balsuos, nes nenori rizikuoti sveikata balsuodamas gyvai, bet jis nepasitiki ir balsavimu paštu.

„Kai pastarąjį kartą balsavau paštu, mano balso nepriskaičiavo – pavėlavo.

Aš nežinau, kur galiausiai atsiduria mano balsalapis, jei aš pats nematau, kaip jis įkišamas į mašiną“, – sako A.Sanchezas, kita vertus, atitariantis, kad afroamerikiečių ir ispanakalbių rajonuose balsuoti sunku ir gyvai, nes ten įrengta mažiau rinkimų apylinkių.

„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai šiemet balsuoja kaip niekada aktyviai, bet dešimtys milijonų savo nuomonės ir vėl nepareikš

Ryžtas balsuoti didesnis nei anksčiau

Vis dėlto yra ir tokie amerikiečiai kaip 59-erių Donna Thompson, kuriai ilgos eilės ir komplikuota balsavimo tvarka tiesiog yra proceso dalis. Moteris pabrėžia: „Pasiimsiu laisvą dieną ir stosiu į eilę.“

„Aš esu afroamerikietė, tad visada stengiuosi balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Mano balsas labai svarbus, nes mano žmonės už teisę balsuoti mokėjo krauju. Esu jiems skolinga, nes dabar turiu balso teisę“, – teigia D.Thompson.

Ji mano, kad daugelį problemų, susijusių su balsavimu, būtų galima išspręsti sutvarkius logistinę sumaištį. Tyrimai rodo, kad daugelis amerikiečių apskritai sutinka, jog vyriausybė turėtų aktyviau raginti piliečius balsuoti.

VIDEO: 15min paaiškina: kaip už prezidentą balsuoja amerikiečiai?

15min paaiškina: kaip už prezidentą balsuoja amerikiečiai?

Austėja Usavičiūtė, Ugnius Antanavičius

51 proc. „Ipsos“ apklausos respondentų teigė, kad rinkimų diena turėtų būti nedarbo diena. Maždaug tiek pat apklausos dalyvių mano, kad reikėtų nustatyti ilgesnį „gyvo“ išankstinio balsavimo laikotarpį.

Vis dėlto nugali jausmas, kad niekas nepasikeis – dažnas teigia, kad sistema neteisinga, kad rinkimai neatitaisys neteisybės, kad kandidatai prasti.

51 proc. „Ipsos“ apklausos respondentų teigė, kad rinkimų diena turėtų būti nedarbo diena.

Teksasietis Eduardo Martinezas, pavyzdžiui, įsitikinęs, kad politikai ir politinės partijos atitrūkusios nuo paprastų žmonių. Iš Meksikos kilęs vyras mano, kad respublikonai nuolat stengiasi atbaidyti ispanakalbius ir juodaodžius nuo balsavimo.

„Tai vienintelė jų pergalių priežastis ir tik dėl to, kad ispanakalbiai ir juodaodžiai nebalsuoja, demokratai pralaimi. Aš, tiesą sakant, mąstau kaip respublikonas, bet negaliu balsuoti už jų kandidatus. Jie bando neleisti afroamerikiečiams balsuoti“, – teigė ir J.Williamsas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai šiemet balsuoja kaip niekada aktyviai, bet dešimtys milijonų savo nuomonės ir vėl nepareikš

Tiesa, yra ženklų, kad 2020-ųjų rinkimai bus kitokie. Ta pati „Ipsos“ apklausa rodo, kad tik kartais balsuojantys amerikiečiai šįkart itin aktyviai stebi rinkimų kampaniją – net 93 proc. jų ketina balsuoti. Be to, net 51 proc. rinkėjų, kurie beveik niekada nebalsuoja, šįkart žada atiduoti balsą.

„2016-aisiais turėjau abejonių dėl Hillary Clinton. Nors vėliau suvokiau, kad čia suveikė dezinformacija, rinkimus praleidau. Ir tučtuojau pasigailėjau.

Nemaniau, kad Trumpas gali laimėti. Bet kai vidury nakties pabudau ir pamačiau, kad jis nugalėjo, išgyvenau tikrą košmarą. Šį kartą balsuosiu ir gyvai, jei prireiks“, – tvirtino 38-erių Amanda Robey.