Stovėdamas šalia D.Trumpo, B.Netanyahu sakė: „Manau, kad mes vienas kitą cituojame. Mes suprantame vienas kitą ir yra tiek dalykų, kuriuos abu norime pasiekti dėl savo valstybių.“
Atmosfera nuo paskutinio susitikimo su D.Trumpo pirmtaku gerokai pasikeitė. B.Netanyahu ir buvusio prezidento Baracko Obamos nuomonės dėl JAV vaidmens siekiant branduolinio susitarimo išsiskyrė. B.Netanyahu susitarimui aktyviai priešinosi, savo poziciją išsakė ir 2015-aisiais kalbėdamas JAV Senate.
Be to, Izraelio vyriausybę paskutinėmis B.Obamos prezidentavimo savaitėmis itin supykdė JAV atsisakymas vetuoti JTO Saugumo tarybos rezoliuciją, smerkiančią žydų nausėdijų plėtrą. Tačiau dabar santykiai ir vėl puikūs.
Vis dėlto nesvarbu, kokia gera atmosfera tvyrojo D.Trumpo vizito į Izraelį metu, ateinančiais mėnesiais ir metais B.Netanyahu greičiausiai teks nusivilti.
Neišsipildžiusios Izraelio viltys
D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose Izraelio kraštutiniams dešiniesiems ir ultranacionalistams suteikė vilties, kad Vašingtonas atidės kalbas dėl dviejų valstybių sprendimo ir atlaidžiau pažvelgs į žydų nausėdijų plėtrą Vakarų Krante.
Kol kas nėra jokių ženklų, kad D.Trumpas atsisakys branduolinio susitarimo su Iranu. B.Netanyahu ir jo sąjungininkai tikėjosi, kad tai įvyks vos naujasis prezidentas pradės eiti pareigas.
Tačiau praėjo vos keletas mėnesių ir, atrodo, kad D.Trumpas nuoširdžiai siekia taikos. Prezidentas taip pat pristabdė pažadą į Jeruzalę perkelti JAV ambasadą. Toks žingsnis įsiutintų palestiniečius ir arabų lyderius, kuriuos JAV prezidentas norėtų įtraukti į taikos kūrimo procesą.
Kol kas nėra jokių ženklų, kad D.Trumpas atsisakys branduolinio susitarimo su Iranu. B.Netanyahu ir jo sąjungininkai tikėjosi, kad tai įvyks vos naujasis prezidentas pradės eiti pareigas.
Irano, didžiausio Izraelio regioninio priešo atžvilgiu, D.Trumpas nepagailėjo šiurkščios retorikos – tokios, kokią B.Netanyahu norėjo išgirsti. D.Trumpas sakė, kad JAV bendradarbiaus su Izraeliu tam, kad sumažintų „Irano režimo regionui keliamą grėsmę, sukeliančią tiek smurto ir kančios“.
D.Trumpo vizitą Izraelyje lydėjo ir precedento neturintis įvykis – jis aplankė Vakarų (Raudų) sieną. Dėl ginčytino Jeruzalės statuso ir objekto jautrumo lig šiol nė vienas pareigas einantis JAV prezidentas nesiryžo to padaryti. B.Netanyahu pasveikino šį žingsnį ir D.Trumpui sakė, kad „Izraelio žmonės jam ploja“. Tiesa, JAV prezidento į Jeruzalę nelydėjo nė vienas iš Izraelio politikų.
„Haaretz“ žurnalistas Anshelas Pfefferas rašė: „Darosi aišku, kad D.Trumpas neketina perkelti JAV ambasados į Jeruzalę ir tokiu būdu pabloginti santykių su arabų sunitų lyderiais. Be to, jis neparodė nė menkiausio gesto, leidžiančio B.Netanyahu bent kelioms minutėms prisijungti prie jo senajame mieste.“
Buvęs JAV ambasadorius Izraelyje Danielis Shapiro rašė: „Ankstesni spėjimai, kad D.Trumpas aukštyn kojomis apvers B.Obamos vykdomą politiką ir nesukels jokių iššūkių Izraeliui, pasirodė klaidingi. Kol kas jo administracija pademonstravo labai tradicinį požiūrį dėl žydų nausėdijų apribojimų, smurto ir sukilimo Izraelyje slopinimo bei Izraelio-Palestinos derybų dėl dviejų valstybių sprendimo. Jį palaiko visos pagrindinės arabų valstybės.“
Antradienį D.Trumpas išvyko į Betliejų susitikti su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu. Šis politikas namuose darosi vis mažiau populiarus, tačiau jį, kaip pagrindinį balsą Vidurio Rytų taikos procese, palaiko užsienio lyderiai.
Buvęs JAV įgaliotinis Izraelio-Palestinos derybose Martinas Indykas „The Atlantic“ sakė: „D.Trumpas savo pagarbiu elgesiu padrąsino M.Abbasą. Jo įgaliotinis šiuo metu daro spaudimą Izraeliui imtis reikšmingų žingsnių, kurie leistų Palestinos ekonomikai augti. Tai beveik tas pats, ką būdamas prezidentu darė Billas Clintonas.“
Didžiausiu klausimu lieka tai, ar D.Trumpas bandys spręsti problemą, kai dabartinė situacija yra itin patogi su juo puikiai sutariančiam Izraelio premjerui B.Netanyahu.
Y.Munayyeras: „Ir izraeliečiai, ir palestiniečiai supranta, kad net tradiciškesnis JAV prezidentas vargu ar turėtų politinės valios padaryti tai, kas būtina, norint pasiekt bent jau taikos susitarimą.“
„Ir izraeliečiai, ir palestiniečiai supranta, kad net tradiciškesnis JAV prezidentas vargu ar turėtų politinės valios padaryti tai, kas būtina, norint pasiekti bent jau taikos susitarimą, – teigė Vidurio Rytų instituto mokslininkas Yousefas Munayyeras. – Tačiau, vadovaujant D.Trumpui, jie žino, kad šansai dar mažesni. Tuo pat metu nė viena pusė negali sau leisti nutolti nuo Vašingtono. Todėl jie privalo atsargiai žaisti tol, kol ir D.Trumpas bus įsitraukęs. Jie, panašu, pasinaudos galimybėmis proceso metu iš jo gauti bet ką, ką gali.“
Vidurio Rytų ekspertas Ilanas Goldenbergas mano, kad B.Netanyahu šiuo metu yra „išsigandęs, kadangi D.Trumpas į taiką žiūri rimtai“. Vadinasi, „jis turės veikti“ rizikuodamas suerzinti pagrindinius kraštutinių dešiniųjų sąjungininkus ir tikriausiai prarasti balsus.
D.Shapiro rašė: „Valdant B.Obamai Izraelis ne visada gaudavo tai, ko norėdavo. Tačiau jie visada sulaukdavo nuoseklumo. Iš D.Trumpo, panašu, B.Netanyahu negali tikėtis nei vieno, nei kito.“
