D.Trumpas, rinkimuose nugalėjęs su šūkiu „Amerika – pirmiausia“, ne kartą kalbėjo apie pajėgų išvedimą iš Artimųjų Rytų.
Šiemet Vašingtonas derėjosi su Afganistano Talibanu: buvo tikimasi, kad, pasiekus taikos susitarimą, prasidės amerikiečių pajėgų išvedimas. Vis dėlto derybos, dėl kurių nerimavo į jas neįtraukta vyriausybė Kabule, žlugo.
Praėjus vos kelioms dienoms po sprendimo patraukti pajėgas iš Šiaurės Sirijos ir taip apleisti pagrindinius sąjungininkus kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) kurdus, Pentagonas paskelbė, kad JAV į Saudo Arabiją siųs papildomus 1,8 tūkst. karių.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kodėl svarbus D.Trumpo sprendimas išvesti JAV karius iš Sirijos?
Esą taip siekiama sustiprinti gynybinius pajėgumus prieš Iraną. Jungtinės Valstijos sąjungininkei Artimuosiuose Rytuose Saudo Arabijai pardavinėja ir ginkluotę.
JAV įsitraukimas – ar naudingas?
„The Washington Post“ žurnalistas Adamas Tayloras rašo, kad chaotiškas pajėgų perdėliojimas regione vyksta tuomet, kai diskutuojama, ar apskritai jos turėtų būti Artimuosiuose Rytuose.
„Ši praktika ne tik kelia grėsmę amerikiečių gyvybėms karuose, kurie dažnai neturi aiškios naudos JAV, bet ir mažai prisideda prie situacijos nuraminimo. JAV veteranų apklausos rodo, kad daugumu jų mano, jog JAV karinis įsitraukimas Irake, Afganistane ir Sirijoje nebuvo to vertas“, – rašo A.Tayloras.
Pasak žurnalisto, D.Trumpas parodė, kad pajėgų išvedimas iš šių šalių gali atsiliepti kitiems prioritetams. Pavyzdžiui, Afganistane: Pentagono vadas Markas Esperis pirmadienį paskelbė, kad, žlugus deryboms su Talibanu, amerikiečių pajėgų skaičius buvo tyliai sumažintas dviem tūkstančiais. Taip vienas pagrindinių talibų reikalavimų pradėtas vykdyti ir be taikos sutarties.
Šiuo metu Afganistane yra apie 13 tūkst. amerikiečių karių.
Štai Sirijoje JAV pajėgų išvedimas lėmė karinę Turkijos intervenciją ir išaugusią vyriausybės Damaske bei Rusijos įtaką. Tiesa, kai kurie analitikai mano, kad ir Maskvos situacija Sirijoje – sudėtinga.
Be to, prognozuojama, kad iš Vašingtono apleistų ir Ankaros puolamų kurdų kalėjimų gali pabėgti IS džihadistai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Turkijai sukėlus krizę Sirijoje, „Islamo valstybė“ įžvelgia galimybę atsigauti
D.Trumpas pirmadienį paskelbė, kad vis dėlto „nedidelis skaičius“ JAV karių lieka Sirijoje. Tiesa, visai kitoje šalies dalyje – netoli pasienio su Jordanija ir Izraeliu. Prezidentas teigė, kad kita karių grupė „saugo naftą“, turėdamas galvoje naftos telkinius, kuriuos JAV tikisi apsaugoti nuo džihadistų kovotojų.
Netikėti bendraminčiai
A.Tayloras rašo, kad D.Trumpo siekis, jog JAV karinis įsitraukimas pasaulyje būtų mažesnis, sulaukė netikėto palaikymo. Per praėjusią savaitę vykusius Demokratų partijos debatus viena iš apklausose pirmaujančių kandidačių Elizabeth Warren ragino JAV pasitraukti iš Artimųjų Rytų.
„Nemanau, kad turėtumėme turėti pajėgas Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo ji.
Nors dauguma demokratų skeptiškai vertina JAV intervenciją Artimuosiuose Rytuose, „E.Warren komentarai buvo neįprastai tiesmuki“. Ji teigė, kad patrauktų pajėgas iš Afganistano prieš pasiekiant taikos susitarimą.
Tokius E.Warren pareiškimus sukritikavo jos varžovas pirminiuose rinkimuose, buvęs viceprezidentas Joe Bidenas – pavadino juos „naiviais“.
„Negirdėjau nė vieno, turinčio rimtų žinių užsienio politikos srityje, kad reikėtų išvesti visas pajėgas iš Artimųjų Rytų“, – sakė jis žurnalistams.
J.Bidenas: „Negirdėjau nė vieno, turinčio rimtų žinių užsienio politikos srityje, kad reikėtų išvesti visas pajėgas iš Artimųjų Rytų.“
Vėliau E.Warren kampanijos atstovai bandė suteikti daugiau aiškumo tikindami, kad kandidatė omenyje turėjo tik kovines pajėgas, o ne tas, kurios, dislokuotos Artimuosiuose Rytuose, atlieka nekovinį vaidmenį.
Yra ir daugiau manančių, jog reikia persvarstyti JAV poziciją Artimuosiuose Rytuose.
„Ar kas nors galvoja, kad tai, ką darėme pastaruosius 20 metų, iš tiesų veikia?“ – tviteryje rašė saugumo ekspertas ir buvęs Valstybės departamento bei Pentagono pareigūnas Ilanas Goldenbergas.
Taip galvojo ir B.Obama
A.Tayloras rašo, kad prezidentas Barackas Obama taip pat galvojo apie amerikiečių pajėgų išvedimą.
„Atėjo laikas užbaigti mūsų įsitraukimą Irake“, – sakė jis rinkimų kampanijos metu 2007-aisiais.
B.Obama tikino esąs pasiryžęs grąžinti pajėgas iš Afganistano prieš antrosios kadencijos pabaigą ir kartojo mantrą, esą konfliktams pasaulyje „nėra karinio sprendinio“.
B.Obama 2011-aisiais išvedė pajėgas iš Irako, tačiau 2014-aisiais, Bagdadui bandant atremti IS spaudimą, tūkstančius karių nusiuntė atgal. O planai visiškai pasitraukti iš Afganistano taip ir nebuvo įgyvendinti.
Dvejų B.Obamos kadencijų metu JAV vykdė karinius veiksmus Afganistane, Irake, Libijoje, Pakistane, Somalyje, Sirijoje ir Jemene.
Pirmadienį, kai amerikiečių pajėgoms traukiantis iš Sirijos į jas kurdai mėtė akmenis ir supuvusius vaisius, D.Trumpas įspėjo, jog „ir mes galime įsitraukti į karus“.
„Jei Iranas ką nors padarys, jiems smogsime taip, kaip niekam anksčiau nesame smogę“, – kalbėjo jis.
„The Washington Post“ rašo, kad 2015-aisiais JAV turėjo 800 karinių bazių 70-yje šalių. Tai – Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo, kovos su terorizmu, bazes priimančių valstybių nacionalinio saugumo ar tiesiog senų misijų palikimas.
„Obama bandė spręsti JAV pajėgų, įstrigusių užsienio karuose, dėlionę, o Trumpas tikisi ją ignoruoti. Tačiau kol kas panašu, kad turėti JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose yra daug paprasčiau nei grąžinti jas namo“, – rašo A.Tayloras.
