Turkija priglaudė didelį skaičių Sirijos pabėgėlių. Ji taip pat jaučia didelį spaudimą iš Europos sustabdyti migrantų ir džihadistų srautą, o dar didesnį spaudimą iš JAV – kautis su „Islamo valstybe“ (IS).
Praėjusią vasarą žlugo dvejus metus trukęs taikos susitarimas su kurdų separatistais, ir nuo 2015 m. liepos kurdų kovotojų grupuotės įvykdė 4 iš 8 teroristinių aktų didžiuosiuose Vakarų Turkijos miestuose. Atsakomybė už kitus keturis priskiriama IS.
Kol kas dar niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką Atatiurko tarptautiniame oro uoste Stambule, per kurią žuvo daugiau nei 40 žmonių, bet Turkijos ir JAV pareigūnai teigia, kad visi ženklai rodo IS kaltę.
Tačiau kodėl IS taikiniu tapo Turkija – musulmoniška valstybė?
„Brookings“ instituto Turkijos ekspertas Omeras Taspinaras teigia, kad Ankaros provakarietiškas požiūris ir bendradarbiavimas su JAV rengiant ir vykdant antiteroristines strategijas prieš IS, yra pagrindinė priežastis, kodėl Turkija yra džihadistų taikinys. „Dauguma amerikiečių karo lėktuvų, kurie bombarduoja IS, pakyla iš karinių bazių Turkijoje“, – aiškina O.Taspinaras.
Tačiau Turkijoje absoliučią daugumą gyventojų sudaro musulmonai. Tai, anot O.Taspinaro, yra priežastis, kodėl džihadistai taip nesigiria savo išpuoliais šioje šalyje – priešingai nei surengtais toliau į Vakarus. Jie vengia akivaizdžiai pademonstruoti, kad Turkija – taip pat IS priešas, nes taip gali atbaidyti savo šalininkus.
Dabartinės Turkijos valdžios kritikai prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą kaltina ilgai ignoravusį IS keliamą grėsmę, o pasirinkusį kurdus pavaizduoti kaip grupuotę, keliančią didžiausią pavojų Turkijai. Dėl to dalis gyventojų taip pat siunta ant R.T.Erdogano, nes jį laiko asmeniškai atsakingu už išaugusią kurdų kovotojų smurto bangą.
Dėl pražūtingos savo anksčiau vykdytos politikos dabar Turkija atsidūrusi sunkioje padėtyje.
Be to, kaip pažymi CNN, per savo sieną praleisdama milijonus iš Sirijos bėgančių žmonių, Turkija įsileido ir džihadistus. Sirijos ir Turkijos sieną džihadistai gali lengvai kirsti jau ne vienerius metus.
Tik neseniai Ankara pradėjo imtis veiksmų, mėgindama susidoroti su džihadistų tinklais, jau įleidusiais šaknis šalyje, ir dėl to dabar susilaukia jų keršto.
O.Taspinaro nuomone, dėl pražūtingos savo anksčiau vykdytos politikos dabar Turkija atsidūrusi sunkioje padėtyje. Ji negali nekovoti su IS – privalo duoti atsaką už įvykdytus teroro aktus, taip pat mėginti susidoroti su džihadistų grėsme, nes ji beveik sugriovė turizmą Turkijoje.
„Bet kuo aršiau kausiesi su IS, tuo didesnė atsako grėsmė, nes Turkija yra pasienyje, – teigia ekspertas. – Tai ne Belgija, tai ne Prancūzija. Ji neturi jokios buferinės zonos nuo Sirijos.“
