Kodėl įtariamą šnipę M.Butiną JAV kalėjime lanko tiek daug rusų?

JAV prokurorai rugsėjį, tikindami, kad M.Butinos negalima paleisti už užstatą, atskleidė, jog ja labai domisi aukšti Rusijos pareigūnai ir diplomatai.

Dokumentuose skelbiama, kad į kalėjimą, kur laikoma M.Butina, Rusija surengė jau šešis konsulinius vizitus, be to, JAV Valstybės departamentui dėl M.Butinos buvo perduotos keturios diplomatinės notos.

Dėl įtariamos šnipės kalinimo ir baudžiamojo persekiojimo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau dukart skundėsi JAV valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Jau kitą dieną po M.Butinos arešto Kremliaus paskyra „Twitter“ pasipuošė rusės nuotrauka ir grotažyme #FreeMariaButina. Kremliaus finansuojama televizija RT kone kasdien šaukia apie klastingus amerikiečius.

JAV prokururų teigimu, „Rusija dėl M.Butinos per pastarąjį mėnesį paskelbė daugiau diplomatinių notų nei dėl bet kurio kito Rusijos piliečio, įkalinto JAV, per pastaruosius metus. Rusijos vyriausybei ši byla gerokai svarbesnė nei kitos“.

Buvusiam CŽV pareigūnui „Alexui Finley“ šios detalės atrodo labai įdomios – esą Rusijos pareigūnai, kurie lanko M.Butiną kalėjime, nori ne tik ginti Rusijos pilietės teises. Esą jų misija – apsaugoti tebesitęsiančias žvalgybines operacijas JAV. Kokie tikslai keliami?

1. Įvertinti žalą

Rusijos pareigūnai beveik neabejotinai vertina, kokią žalą žvalgybinei veiklai JAV padarė M.Butinos susekimas ir areštas.

Jie siekia sužinoti, ką konkrečiai apie M.Butinos veiklą ir ryšius žino JAV žvalgybininkai. Taip pat – ką įtariamoji pasakė amerikiečiams tyrėjams. Ši informacija leis Maskvai įvertinti, ar nereikia nutraukti ar laikinai sustabdyti kitų operacijų.

Rusija kai ką gali sužinoti iš prokurorų teismui pateiktų dokumentų. Juose, pavyzdžiui, nupasakojama, kaip ir su kuo susirašinėjo M.Butina – viename laiške ji rašo, kaip reikėtų „užmegzti dar didesniu pasitikėjimu pagrįstus ryšius“ su vienu JAV piliečiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Butina

Tokie žodžiai paprastai pasirenkami būtent žvalgybininkų – bet kurios šalies žvalgybos tarnybų instrukcijose rašoma, kaip prisijaukinti informacijos šaltinį.

Be to, M.Butina kartu su savo amerikiečiu meilužiu ir galbūt sėbru respublikonu Paulu Ericksonu bei Rusijos pareigūnu Aleksandru Toršinu paliko nemažai duomenų elektroniniuose laiškuose „Twitter“ tiesioginėse žinutėse ir USB laikmenose.

Visą šią informaciją, įskaitant telefono numerius, siejamus su Rusijos federaline saugumo tarnyba, ir asmenų Rusijoje, su kuriais bendravo M.Butina, pavardes, dabar turi JAV tyrėjai.

Žinoma, aktualiausias klausimas rusams toks – ar M.Butina atvėrė burną? Ar ji amerikiečiams atskleidė daugiau nei tai, ką jie ir taip žino? Ar ji patvirtino, kad JAV surinkti duomenys teisingi?

„Twitter“ nuotr./Paulas Ericksonas

Nors M.Butina tikrai nežino visko apie Rusijos šnipų operacijas JAV, ji tyrėjams gali net netyčia atskleisti kelias svarbias detales.

2. Nuraminti M.Butiną

Rusijos pareigūnai taip pat nori nuraminti M.Butiną, kad ji tylėtų. Tikindami kalinę, jog Maskva daro viską, kad ji išeitų į laisvę ir grįžtų į Rusiją, rusai siekia, kad moteris neatskleistų jautrios informacijos amerikiečiams.

Juk JAV prokurorai dokumentuose pažymėjo, kad M.Butina pasiūlė suteikti informacijos apie esą nelegalią P.Ericksono veiklą.

Kalėjimo svečiai iš Rusijos tikrai trokšta garantuoti, kad ji neišduos daugiau duomenų, kurie galėtų pakenkti rusų žvalgybinėms operacijoms. Galbūt jie net vis pamoko M.Butiną, ką sakyti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Butina

3. Pasiųsti žinią kitiems agentams JAV

Galiausiai toks dėmesys M.Butinai greičiausiai yra signalas kitiems Rusijos agentams Amerikoje. Jei agentė būtų paliekama likimo valiai, bet kuriai žvalgybos tarnybai tai reikštų mirties bučinį.

Juk kitiems dabartiniams ir potencialiems agentams būtų nusiųsta itin prieštaringa žinutė – tokie asmenys tikrai nuspręstų, kad rizikuoti ir dirbti žvalgybininkams, kurie nesaugo užverbuotųjų, neverta. Rusija tiesiog privalo rodyti norą padėti M.Butinai.

Kita vertus, labai keista, kad Rusijos vyriausybė apskritai neužkirto kelio M.Butinos areštui – juk ji, P.Ericksonas ir A.Toršinas jau anksčiau suprato, kad JAV pareigūnai prie jų artėja.

„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Toršinas

Teismui pateiktuose dokumentuose nupasakojama 2017 metų pradžioje įvykusi M.Butinos ir A.Toršino diskusija apie faktą, kad vienas reporteris ėmė jais domėtis.

„Kažkas mus tris nustūmė po autobusu. O tas kažkas gerai informuotas“, – A.Toršinui esą pasakė M.Butina.

Tad kodėl Rusija nepasirūpino laiku išgabenti M.Butinos iš JAV?

Įmanoma, kad Maskva nusprendė, jog skubus agentės patraukimas amerikiečiams tik būtų parodęs, esą rusai nervinasi. Tai būtų parodę, kad M.Butina dalyvauja svarbioje operacijoje.

Galbūt rusai galvojo, kad geriau tylėti, ir pavojus praeis. O galbūt nutarta, kad M.Butinos areštas nepavojingas ir net naudingas – Rusija plačiąja prasme siekia nuolatinio chaoso JAV politikoje.

O galbūt Rusija nusprendė netrukdyti M.Butinos areštui, nes ji buvo pakišta – taip esą tikėtasi, kad amerikiečiai sutelks dėmesį į šią rusę ir apleis kitas operacijas.

„Scanpix“/AP nuotr./Marija Butina

Dar vienas galimas paaiškinimas – iškreiptas Maskvos suvokimas, kaip veikia JAV demokratija, ir kokiomis galiomis disponuoja šios šalies prezidentas.

„Vladimiras Putinas niekada negyveno normalioje, funkcionuojančioje demokratijoje ir negali suvokti, kad prezidento galia Amerikoje nėra absoliuti. Jam galbūt nė nekilo mintis, kad teisėsauga Amerikoje nėra tik dekoracija – kaip Rusijoje“, – rašo „Alexas Finley“.