1. Vašingtono, Minesotos valstijos kreipėsi į federalinį apygardos teismą (konkrečiai – į Vakarų apygardos Vašingtono valstijoje teismą, esančiame Sietlo mieste), prašydamos, kad šis priimtų laikino suvaržymo priemones tam tikriems JAV Prezidento priimtojo nurodymo punktams, kuriuose nustatyta, kad neleidžiama į JAV patekti užsieniečiams ar jų grupėms 90 dienų, jei tai prieštarauja JAV interesams. Taip pat įtvirtinta, kad stabdomas JAV Pabėgėlių priėmimo programos vykdymas 120 dienų, teikiant prioritetą pabėgėliams, prašantiems prieglobsčio dėl persekiojimo religiniu pagrindu.
2. Teismas vienasmeniškai šių metų vasario 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo sustabdė minėtų JAV Prezidento nurodymo dalių veikimą šalyje, ir taip patenkino valstijų prašymą.
3. Kitą dieną D.Trumpo administracija tokį teisėjo sprendimą apskundė federaliniam apeliaciniam teismui, reikalaudama, kad būtų atstatytas JAV Prezidento vykdomojo nurodymo tam tikrų dalių galiojimas.
4. Devintos apylinkės apeliacinis teismas iš trijų teisėjų kolegijos atsisakė iš karto grąžinti Prezidento vykdomojo nurodymo tam tikrų punktų galiojimą, sakydamas, kad visos šalys turi būti išklausytos.
5. Devintos apylinkės apeliacinio teismo trys teisėjai yra paskirti skirtingų JAV valstybės vadovų – vienas paskirtas prezidento Jimmy Carterio, kitas – prezidento George'o W. Busho, trečias – prezidento Baracko Obamos.
6. Taigi, šie teisėjai turėjo galimybę užduoti klausimus federalinio Teisingumo departamento specialiajam patarėjui, atstovaujančiam prezidento administracijos poziciją, Vašingtono valstijos generaliniam solisitoriui, atstovaujančiam Vašingtono valstijos poziciją, kad būtų toliau stabdomas prezidento D.Trumpo priimto nurodymo galiojimas. Teismas taip pat gavo daug amicus curiae reziumė, palaikančias vieną ar kitą šalį.
7. Ketvirtadienį priimtame sprendime teismas pirmiausia atmetė D.Trumpo administracijos teiginį, jog valstijos neturėjo teisės apskųsti prezidento išleisto nurodymo, t.y. valstijos negali būti ginčo šalimi. Tokį teiginį atmesdamas teismas pabrėžė, jog šalis turi teisę kreiptis į teismą, jeigu ji patyrė konkrečią ir aiškiai identifikuojamą žalą.
Valstijos nurodė, kad jos patyrė konkrečią žalą, kurią sukėlė prezidento D.Trumpo sprendimas. Pirma, prezidento nurodymas neleidžia atvykti užsieniečiams iš septynių valstybių ir patekti į Vašingtono ir Minesotos valstijas. Antra, kai kurie iš tų žmonių negali patekti į minėtų valstijų universitetus, negali pradėti ar pratęsti studijų, taip pat negali atlikti mokslinių tyrimų, išvažiuoti iš valstijų, nes bijo negrįžti.
Valstijos nurodė, kad jos patyrė konkrečią žalą, kurią sukėlė prezidento D.Trumpo sprendimas.
8. D.Trumpo administracijos atstovai teigė, kad prezidentas turi visišką diskrecijos teisę drausti atvykti bet kokiems užsieniečiams. Taigi, pasak jų, teismas negali kontroliuoti tokio prezidento sprendimo teisėtumo. Teismas į tokius argumentus atsakė, kad jis privalo gerbti valstybės vadovo politikos gaires imigracijos, valstybės saugumo srityse, tačiau tai nereiškia, kad federaliniai teismai negali kontroliuoti prezidento veiksmų atitikimo konstitucijai. Tai, pasak teismo, „prieštarautų fundamentaliai konstitucinės demokratijos struktūrai“.
9. Teismas taip pat įvertino tai, kad prezidentas, priimdamas tokį nurodymą, pažeidė tinkamo teisinio proceso principą, įtvirtintą penktojoje Konstitucijos pataisoje. Taigi, prezidentas, prieš priimdamas skundžiamą nurodymą, neleido suinteresuotoms grupėms išsakyti savo nuomonės, nepaskelbė iš anksto apie tokio sprendimo priėmimą, kuris sukėlė didžiules ir netikėtas pasekmes.
10. Teismas paminėjo ir kai kuriuos diskriminacijos aspektus, priminė pirmąją JAV Konstitucijos pataisą, draudžiančią priimti teisės aktus, pagrįstus religiniais aspektais.
11. Pasak teismo, vyriausybė neįrodė, jog tokio pobūdžio sprendimas yra būtinas, kad būtų išvengta nepataisomos žalos. Teismas parašė: „Nepaisant apygardos teismo ir mūsų prašymų paaiškinti sprendimo įsigaliojimo skubumo poreikį, Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių valstijų argumentus, kurių pagrindu apygardos teismas tik grąžino tautai padėtį, kurioje ji buvo daugybe metų“. Vietoje to, kad Vyriausybė pateiktų pagrindimą, kam tokio prezidento D. Trumpo sprendimo reikėjo, D. Trumpo administracija užėmė poziciją, jog „teismas visai neturi nagrinėti prezidento nurodymo teisėtumo“.
12. D. Trumpo administracija aiškino, kad teismai nežino to, ką žino prezidentas, t.y. negauna slaptos informacijos. Bet teismas patvirtino, kad jis gali dirbti su slapta informacija ir kad tokia informacija reguliariai yra pateikiama teismams.
D.Trumpas tviteryje parašė: „Susitiksime teisme...”.
13. Teismas sprendimo baigiamoje dalyje parašė: „<...> mes turime vertinti viešąjį interesą bendrai. Viena vertus, visuomenė yra stipriai suinteresuota nacionaliniu saugumu ir išrinktojo prezidento įgaliojimais priimti politinius sprendimus. Kita vertus, visuomenė turi interesą į laisvę keliauti, kad šeimos nebūtų išskirtos, laisvę nuo diskriminacijos. Mums nereikia apibūdinti viešojo intereso daugiau nei tai padarėme; šie tarpusavyje konkuruojantys interesai negali pateisinti Vyriausybės prašymo“ grąžinti prezidento D. Trumpo vykdomojo nurodymo kai kurių punktų galiojimo.
14. Taigi, federalinio apeliacinio teismo sprendimas reiškia, kad septynių valstybių žmonės, kaip ir anksčiau, galės keliauti į JAV ir iš JAV.
15. D.Trumpas tviteryje parašė: „Susitiksime teisme...”. Taigi, neabejotina, kad toliau bylos nagrinėjimas persikels į federalinį JAV Aukščiausiąjį Teismą.