Liepos 1-osios vakarą policija apsupo Bavarijos degalinėje sustojusį mikroautobusą, kurį išsinuomojo Irano diplomatas. Baiminantis, kad transporto priemonėje gali būti sprogmenų, su policijos pareigūnais atvyko išminuotojų būrys.
Irano ambasadoje Vienoje dirbantį diplomatą pareigūnai stebėjo kelis mėnesius: buvo įtariama, kad jis ketino įvykdyti išpuolį Irano disidentų mitingo Paryžiuje metu.
Nepaisant diplomatinio statuso, jis buvo suimtas ir perduotas Belgijai. Šioje šalyje buvo suimti dar du asmenys, planavę išpuolį Prancūzijoje.
Šis nepavykęs išpuolis privertė Prancūziją, Vokietiją, JAV, Izraelį ir kelias kitas šalis nerimauti, kad Iranas planuoja teroristines atakas bei suintensyvino žvalgybos operacijas visame pasaulyje.
Pasak tapatybės nenorėjusių atskleisti JAV, Europos, Vidurio Rytų ir Izraelio pareigūnų bei analitikų, Iranas įsakė skirtingoms organizacijoms stebėti opozicijos figūras ir žydų bei Izraelio organizacijas JAV ir Europoje. Anot jų, Teheranas renka informaciją apie žmones ar grupes, kurias galėtų pulti.
Vienas Vidurio Rytų pareigūnas tikino, kad pastaraisiais metais suaktyvėjo Irano operatyvininkų veikla, esą iraniečiai „ruošiasi galimam konfliktui“.
Sulaikyta iraniečių pora išsidavė
Iranas veikia ir Jungtinėse Valstijose. Rugpjūtį Teisingumo departamentas dėl galimo šnipinėjimo suėmė du iraniečius, kurių vienas turėjo dvigubą Irano ir JAV pilietybę, o kitas – nuolatinį leidimą gyventi JAV.
Suimtieji kaltinami žydų organizacijos Čikagoje ir disidentų grupės, siekiančios režimo pokyčių Irane „Mujahideen-e Khalq“ (MEK), organizuotų demonstracijų šnipinėjimu.
Vis dėlto, analitikai ir pareigūnai tikina, kad daugiausia nerimo kelia iraniečių diplomato planai įvykdyti išpuolį Paryžiuje.
Be to, šis incidentas pakenkė diplomatiniams Irano santykiams su Vokietija ir Prancūzija. Abi šios šalys bando išsaugoti 2015-ųjų Irano branduolinį susitarimą, iš kurio JAV šiemet pasitraukė
Šiuo susitarimu Vakarai sušvelnino sankcijas Teheranui už pažadus sustabdyti branduolinę programą.
Pasak pareigūnų, diplomatas Assadollah Assadi ne tik nuo 2014-ųjų ėjo aukštas pareigūnas ambasadoje Vienoje, bet ir yra įtariamas vadovavimu Irano saugumo ir žvalgybos ministerijos (MOIS) žvalgybos užsienyje padaliniui.
Birželio pabaigoje Europos žvalgybos tarnybos susekė, kad A.Assadi susitiko su iraniečių kilmės pora, gyvenančia Belgijoje. Pasak sutuoktinių parodymų policijai, diplomatas jiems davė apie pusę kilogramo sprogstamosios medžiagos ir detonarių.
Irane gimę sutuoktiniai Nasimeh Naami ir Amir Saadouni planavo susprogdinti bombą MEK demonstracijoje Paryžiuje. Joje turėjo dalyvauti tūkstančiai žmonių, įskaitant asmeninį D.Trumpo advokatą ir grupės gynėją Rudolphą Giuliani.
Kaltinimai sabotažu
Europos pareigūnų teigimu, su policija bendradarbiaujanti iraniečių pora apibūdino A.Assadi kaip jų ilgalaikį vadovą. Savo ruožtu Teheranas tikina, kad ši istorija – sufabrikuota, esą taip siekiama melagingai apkaltinti Iraną terorizmu.
Irano misijos Jungtinėse Tautose atstovas spaudai Alireza Miryousefi neigė, kad Iranas planavo teroristinį išpuolį Paryžiuje. Pasak jo, tokiu būdu MEK ir Izraelis siekia pakenkti Irano santykiams su Europos Sąjunga (ES).
„ES ir JAV jau ilgą laiką laiko MEK teroristine grupuote. Be to, ji (MEK) turi ilgą propagandos ir apgaulingų operacijų istoriją“, – tikino A.Miryousefi.
JAV valstybės departamentas pašalino MEK iš teroristinių organizacijų sąrašo dar 2012 metais. Ši grupė neigia susijusi su planais įvykdyti išpuolį Paryžiuje.
Pareigūnų teigimu, tyrimui vadovaus Belgija, kadangi čia buvo sulaikyta iraniečių pora, turinti šios šalies pilietybę.
Prancūzija viešai apkaltino Irano žvalgybos ministeriją dėl planų įvykdyti išpuolį, įšaldė dviejų itariamųjų turtą.
Prancūzijos ministrai: „Negalima neatsakyti į šį itin rimtą aktą, suplanuotą įvykdyti mūsų teritorijoje. Priimdama šį sprendimą, Prancūzija pabrėžia pasiryžimą kovoti su terorizmu visomis jo formomis, ypač savo teritorijoje.“
„Negalima neatsakyti į šį itin rimtą aktą, suplanuotą įvykdyti mūsų teritorijoje. Priimdama šį sprendimą, Prancūzija pabrėžia pasiryžimą kovoti su terorizmu visomis jo formomis, ypač savo teritorijoje“, – rašoma kelių Prancūzijos ministrų pranešime.
Prancūzijos policija taip pat atliko kratą viename didžiausių šių centrų, siejamų su Iranu, ir suėmė tris žmones.
Belgijos pareigūnai pareiškė, kad A.Assadi neturi diplomatinio imuniteto, kadangi buvo suimtas už Austrijos ribų.
Šią istoriją akylai stebėjo D.Trumpo administracija.
J.Boltonas: „Assadi areštas pasako viską, mano nuomone, viską, ką reikia žinoti apie tai, kaip Irano vyriausybė suvokia savo atsakomybes diplomatiniuose santykiuose.“
„Assadi areštas pasako viską, mano nuomone, viską, ką reikia žinoti apie tai, kaip Irano vyriausybė suvokia savo atsakomybes diplomatiniuose santykiuose“, – praeitą savaitę teigė patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas.
Aršus Irano kritikas J.Boltonas buvo vienas garsiausių balsų, raginančių gražinti sankcijas Teheranui.
Kruvinos operacijos sugrįš?
MOIS ilgą laiką Europoje vykdė žvalgybos operacijas, tačiau išpuolis didžiuliame renginyje Paryžiuje, kuriame lankosi D.Trumpo advokatas, taptų kvietimu Prancūzijai ir JAV imtis atsakomųjų priemonių.
Kai kurie ekspertai dvejoja, kad Iranas ryžtųsi tokiai rizikai.
Praeityje Iranas taikėsi į užsienyje gyvenančius disidentus, bandė pakenkti Izraelio, žydų ir arabų interesams Vakaruose. Pasak buvusių JAV pareigūnų ir Irano ekspertų, Teherano veikla suaktyvėja ir vėl suretėja, kartais be jokios aiškiai suprantamos priežasties.
Pirmuosius 15 ajatolos Ali Khamenei valdymo metų, Irano agentai keturiose Europos šalyse nužudė mažiausiai 60 žmonių. Pavyzdžiui, 1992 metais bare Berlyne buvo nušautas Irano kurdas disidentas ir trys jo kolegos.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad tokios kruvinos operacijos gali sugrįžti.
Pernai Vokietijoje pakistanietis nuteistas ketveriems metams kalėjimo už tai, kad Irano revoliucijos gvardijos išorinių operacijų padaliniui ieškojo taikinių, susijusių su Izraelio ir žydų organizacijomis.
Pernai Vokietijoje pakistanietis nuteistas ketveriems metams kalėjimo už tai, kad Irano revoliucijos gvardijos išorinių operacijų padaliniui ieškojo taikinių, susijusių su Izraelio ir žydų organizacijomis.
Remiantis teismo dokumentais, jis su iraniečiais bendradarbiavo nuo 2011 metų. Komunikacija suintensyvėjo 2015-ųjų viduryje: maždaug tuo pat metu, kai, pasak pareigūnų, MEK demonstracijoje išpuolį planavusi pora pirmą kartą susisiekė su A.Assadi.
Pareigūnų teigimu, Iranas užsienio žvalgybos operacijoms samdo žmones iš Pakistano, Irako, Libano, Turkijos, Šiaurės Afrikos ir Afganistano.
Reikia griežtesnio atsako
Aukšto rango vokiečių pareigūnas „The Washington Post“ teigė, kad reikėtų griežčiau reaguoti į Irano agresiją Europoje.
„Yra aiškių rodiklių, dėl kurių šį atvejį reikėtų priskirti terorizmui“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija bei Prancūzija, siekdamos išsaugoti branduolinį susitarimą, sumenkins pavojaus lygį.
34 metus JAV Centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV) dirbęs, pernai nacionalinės žvalgybos Iranui vado pareigas palikęs Normanas Roule'as tikino, kad nepakankamai griežtas Europos atsakas Teheranui siunčia žinią: „Galite likti nenubausti praktiškai už viską.“
Pasak N.Roule'o, Iranas dešimtmečius išbandydavo Europos ir JAV ribas. Režimas vykdė teroristines atakas, rėmė teroristines grupuotes, 2013 m. restorane Vašingtone ketino nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių JAV. N.Roule'o manymu, į šiuos įvykius nebuvo pakankamai griežtai sureaguota.
N.Roule'as: „Bijau, kad Iranas gali manyti, jog dar neperžengė mūsų raudonos linijos. O tai būtų receptas tolimesnėms atakoms.“
„Bijau, kad Iranas gali manyti, jog dar neperžengė mūsų raudonos linijos. O tai būtų receptas tolimesnėms atakoms“, – pridūrė N.Roule'as.
Žvalgybos pareigūnai tikina, kad operacijų Europoje ir JAV atveju, nėra aišku, ar Irano lyderiai kontroliuoja savo operatyvininkus.
Pasak vieno Vokietijos pareigūno, bendravusio su Irano lyderiais, jie supranta, kad išpuolis Europos širdyje padarytų neatitaisomą žalą šalies santykiams su kitomis Irano branduolinį susitarimą pasirašiusiomis valstybėmis.
Vis dėlto, Irane egzistuoja ir paralelinė galios struktūra. Kai šalies viduje auga nepasitenkinimas, vis daugiau iraniečių miršta Irake ir Sirijoje, kietosios linijos šalininkai galėtų pademonstruoti jėgą prieš Vakarus.
Vienas Izraelio pareigūnas tikino, kad aukščiausi Irano vyriausybės sluoksniai įsako greitai veikti, todėl skubantys agentai darė klaidas ir buvo suimti.
Du JAV šnipinėjusius iraniečius ilgą laiką stebėjo Federalinis tyrimų biuras (FTB), buvo registruojamos jų kelionės šalies viduje ir už jos ribų.
Panašu, kad tie du vyrai neturėjo daug laiko: esą dvigubą pilietybę turintis agentas ragino kolegą veikti greičiau, o šis prašė daugiau laiko užduoties atlikimui.
