Kalbos apie galimą Irano, kuris kaltinamas suorganizavęs praėjusio savaitgalio ataką prieš svarbius naftos gavybos ir perdirbimo objektus Saudo Arabijoje, karą su JAV vadovaujamais sąjungininkais kiek prislopo.
Kaip ramina daugelis solidžių apžvalgininkų, didelio karo nereikia niekam – ypač D.Trumpui, kurio natūralus instinktas, beje, deklaruojamas jau ne pirmą dešimtmetį, yra kaip tik nevelti Amerikos į klampius konfliktus toli užsienyje.
Ir vis dėlto: kai įtampa regione tokia įkaitusi, net viena kibirkštėlė gali sukelti gaisrą pasaulinėje naftos prekyboje. Po savaitgalio atakos Saudo Arabijoje naftos kaina jau šoko į viršų.
O D.Trumpas tviteryje pabandė nuraminti vartotojus: kad rinkos nepajustų „juodojo aukso“ stygiaus, JAV gali pasinaudoti šalyje laikomomis naftos atsargomis. Kiek jų yra ir kur laikoma nafta?
Sujudo po Jom Kipuro karo ir embargo
D.Trumpas omenyje turėjo daugiau nei 640 mln. barelių naftos, kuri laikoma požeminiuose druskos urvuose Teksaso ir Luizianos valstijose.
Visos šalys, priklausančios Tarptautinei energetikos agentūrai (Lietuva šiemet pateikė prašymą dėl prisijungimo prie šios organizacijos, – red.), privalo laikyti kuro atsargų, kurių užtektų 90 dienų. Bet JAV laikomas importo rezervas didžiausias pasaulyje.
Tokių strateginių rezervų idėja JAV vyriausybėje kilo dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Vidurinių Rytų regiono šalys paskelbė naftos embargą ir kainos visame pasaulyje smarkiai pakilo.
1973-ųjų spalį Izraelio konfliktas su Egipto ir Sirijos koalicija tęsėsi vos tris savaites, bet naftos embargas – net iki 1974 metų kovo.
Tada APEC, organizacija, jungusi naftą eksportuojančias arabų valstybes, tarp jų – Iraką, Iraną, Kuveitą, Katarą Saudo Arabiją, atsisakė parduoti naftą JAV, nes Vašingtonas rėmė Izraelį per 1973 metais kilusį Jom Kipuro karą.
1973-ųjų spalį Izraelio konfliktas su Egipto ir Sirijos koalicija tęsėsi vos tris savaites, bet naftos embargas – net iki 1974 metų kovo. Naftos kainos pakilo keturis kartus – nuo 3 iki 12 dolerių už barelį.
Pasaulį tada apskriejo prie degalinių išsirikiavusių automobilių eilių nuotraukos, tapusios vienu ryškiausių krizės simbolių.
JAV Kongresas ėmėsi veiksmų. 1975 metais buvo priimtas Energetikos politikos ir gamtos išteklių išsaugojimo įstatymas, kuriuo ir buvo nuspręsta kaupti Strateginį kuro rezervą – neabejota, kad kils naujų panašių krizių.
Krizės atveju procesas užtruktų
Naftą JAV laiko keturiose saugyklose. Teksase – prie Friporto ir Vinio miestų, o Luizianoje – netoli Leik Čarlzo ir Baton Ružo.
Kiekvienoje iš šių saugyklų yra iškasti iki kilometro gylio požeminiai druskos urvai, kuriose ir laikoma nafta. Taip ir pigiau, ir saugiau nei žemės paviršiuje – druskos cheminė sudėtis ir geologinis spaudimas neleidžia naftai ištekėti.
Didžiausioje saugykloje prie Friporto telpa net 254 mln. barelių naftos, o rugsėjo 13 dieną olose iš viso buvo laikoma 644 mln. barelių naftos.
Statistika liudija, kad amerikiečiai 2018 metais per dieną vidutiniškai suvartojo 20,5 mln. barelių degalų. Tai reiškia, kad rezervuaruose laikomos naftos turėtų užtekti maždaug 31 dienai – tik tada žmonės pradėtų justi nepatogumus.
JAV energetikos sekretorius Rickas Perry šią savaitę ramino visuomenę, esą „dar kiek per anksti“ kalbėti apie strateginio rezervo atvėrimą.
Jau minėtame 1975-ųjų įstatyme numatoma, kad prezidentas strateginių rezervų naudojimą gali palaiminti tik tokiu atveju, jei smarkiai sutrikdomas energetikos išteklių tiekimas.
Tiesa, logistika gana sudėtinga – iš saugyklų kiekvieną dieną įmanoma paimti tik gana nedaug naftos, o tai reiškia, kad nafta rinką pasiektų praėjus 2-3 savaitėms po prezidento įsako. Be to, nafta neperdirbta, o toks procesas irgi užimtų nemažai laiko.
Galbūt todėl JAV energetikos sekretorius Rickas Perry šią savaitę ramino visuomenę, esą „dar kiek per anksti“ kalbėti apie strateginio rezervo atvėrimą.
Paskutinį kartą paimti naftos iš saugyklų JAV ir kitose Tarptautinės energetikos agentūros šalyse narėse prireikė 2011 metais, kai Vidurinius Rytus paralyžiavo Arabų pavasario protestai.
