Saudo Arabija ir JAV jau kelis dešimtmečius yra artimos sąjungininkės, tačiau JAV reakcija į karaliaus mirtį atskleidžia nepatogią tiesą apie Vašingtono priklausomybę nuo Rijado, rašo „The Atlantic“ autorius Mattas Schiavenza. Nepaisant kraupių žmogaus teisių pažeidimų, neproduktyvaus vaidmens užtikrinant regiono saugumą ir amerikiečių progreso skalūnų dujų gavyboje, Jungtinėms Valstijoms kaip niekad reikia Saudo Arabijos.
Katastrofiška žmogaus teisių padėtis
Tačiau visų pirma reikia paaiškinti, kodėl artimai JAV draugystei su Saudo Arabija nėra visuotinai pritariama. Karalių Abdullah karaliaus soste pakeitė jo brolis Salmanas, kuris pažadėjo tęsti „teisingą politiką“, kurią vykdė jo pirmtakas. Šalies moterims, religinėms mažumoms ir politiniams disidentams tai yra blogos žinios.
Saudo Arabija yra absoliutinė monarchija, kurioje netoleruojama jokia opozicija karališkajai šeimai. Tie, kurie drįsta pasisakyti už religinį pliuralizmą, būna įmesti į kalėjimą arba viešai nuplakami. Šiemet tarptautinė bendruomenė buvo šokiruota, kai Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawi sulaukė 50 kirčių po to, kai viešai gynė ateizmą. R.Badawi dar laukia 950 kirčių, jis taip pat praleis 10 metų kalėjime.
Moterys, kurios sudaro 42,5 proc. karalystės gyventojų, yra traktuojamos kaip vaikai. Yra privaloma, kad jos gautų vyro leidimą keliauti, dirbti, išeiti iš namų. Joms neleidžiama net vairuoti. Karalius Abdullah buvo giriamas už šiokį tokį progresą moterų gyvenimuose – dabar daugiau moterų nei vyrų lanko koledžą, nemažai moterų gavo stipendijas studijuoti užsienyje.
Tačiau Saudo Arabijos tragiškas požiūris į moteris neapsaugo net privilegijuotųjų. Keturios iš 15 karaliaus Abdullah dukterų jau 13 metų gyvena namų arešte – po to, kai viešai sukritikavo šalies politiką moterų atžvilgiu. Dvi iš jų žiniasklaidai yra sakiusios, kad joms trūksta maisto. Pirmoji JAV dama Michelle Obama taip pat atsidūrė neįprastoje situacijoje – kai kurie Saudo Arabijos pareigūnai atsisakė jai net paspausti ranką vizito metu.
B.Obama buvo neteisus sakydamas, kad Saudo Arabija reikšmingai prisideda prie taikos procesų Artimuosiuose Rytuose. Geriausiu atveju ji niekuo nepadėjo. Karalius Abdullah aršiai prieštaravo JAV paramai už demokratiją pasisakantiems protestuotojams Egipte, ragino B.Obamą jėga apsaugoti Hosni Mubarako diktatūrą. Kai valdžią Egipte perėmė Abdelis Fattah al-Sisi, Rijadas finansiškai padėjo jam žiauriai nutildyti Musulmonų broliją.
Keturios iš 15 karaliaus Abdullah dukterų jau 13 metų gyvena namų arešte – po to, kai viešai sukritikavo šalies politiką moterų atžvilgiu.
Saudo Arabija taip pat padeda numalšinti šiitų judėjimus regione – dėl baimės, kad Iranas, pagrindinis jos priešininkas, taip įgaus daugiau galios.
Kai šiitų protestuotojai grasino sunitų diktatūrai kaimyniniame Bahreine, Saudo Arabija atsiuntė savo karius, kad jie numalšintų protestus. Rijadas taip pat remia Sirijos sukilėlius, tačiau tai skaudžiai atsigręžė prieš ją pačią – „Islamo valstybės“ džihadistai perėmė jos siųstus pinigus ir ginklus.
Vien tik nafta valdo mus?
Tad kodėl JAV taikstosi su Saudo Arabija? Paprasčiausias atsakymas, žinoma, yra nafta. Karalystė yra didžiausia ir svarbiausia naftos gamintoja OPEC – bloke, kuris kontroliuoja apie 40 proc. pasaulio naftos. Kadangi JAV dar visai neseniai buvo didžiausia naftos importuotoja pasaulyje, aljansas su Saudo Arabija buvo labai svarbus geopolitiškai.
Skalūnų pramonės vystymas JAV leido Vašingtonui tikėtis, kad jo priklausomybė nuo Rijado nebus amžina. JAV dabar išgauna 9 mlrd. barelių naftos per dieną – beveik tiek pat, kiek Saudo Arabija. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus JAV 80 proc. naftos gaus iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, o 2035 metais galės beveik visiškai pati patenkinti savo naftos poreikius. OPEC sprendimas nemažinti pasiūlos krentant naftos kainoms rodo, kad Šiaurės Amerikos energetikos pramonės atsigavimas visiškai pakeitė pasaulinę naftos pramonės logiką.
Saudo Arabija gerai apsirūpinusi, kad galėtų išgyventi naftos kainų smukimą. Rijadui reikėtų, kad naftos barelis kainuotų 80 JAV dolerių – tuomet Saudo Arabijos biudžetas būtų subalansuotas. Tačiau rezerve ji turi 750 mlrd. JAV dolerių, tad nejaučia spaudimo mažinti pasiūlą ir pakelti naftos kainą.
Be to, Saudo Arabija ir kitos OPEC narės – Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai – turi 460 mlrd. barelių naftos rezervą. JAV turi tik 10 mlrd.
Pasirinkimas tarp Irano ir Saudo Arabijos yra tarsi pasirinkimas tarp Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. B.Booto teigimu, Iranas yra A.Hitleris, ir JAV privalu rinktis J.Staliną.
Reikia rinktis J.Staliną, o ne A.Hitlerį?
Tačiau nafta – dar ne viskas, teigia „The Daily Beast“ autorius Michaelis Tomasky. Taip, Saudo Arabijos režimas – klaikus, tačiau užsienio politika (ypač – Artimuosiuose Rytuose) neleidžia sprendimus daryti remiantis vien tik morale ir etika.
Artimuosiuose Rytuose yra dvi pusės. Vienoje – Iranas, Rusija, Sirija ir „Hezbollah“. Kitoje – įvairūs sunitų režimai ir judėjimai. JAV negali prieštarauti jiems visiems – jai reikia sąjungininkų, todėl privalo pasirinkti „mažesnį blogį“. Juo labiau kad Vašingtonas vis labiau remiasi Rijado pagalba kovoje su „Islamo valstybės“ džihadistais – ne tik antskrydžių metu, bet ir padedant apmokyti Sirijos sukilėlius.
Maxas Bootas „Commentary Magazine“ išspausdintame komentare pateikia analogiją – pasirinkimas tarp Irano ir Saudo Arabijos yra tarsi pasirinkimas tarp Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. B.Booto teigimu, Iranas yra A.Hitleris, ir JAV privalu rinktis J.Staliną.
Anot M.Tomasky, abu variantai yra blogi, tačiau visgi privalu pasirinkti vieną jų – ir tuomet tikėtis geriausio. „Pasisakantieji už izoliacionizmą ir moralistai fantazuoja apie pasaulį, kuris neegzistuoja, – įsitikinęs jis. – Rinkimasis tarp dviejų konkuruojančių ekstremistinių režimų bus JAV ateitis dar bent gerus 20 metų. Tai gali atrodyti nemoralu, tačiau bandymas apsimesti, kad to galima išvengti, ir svarbų vaidmenį Artimuosiuose Rytuose perleisti kam nors kitam – tai būtų pats amoraliausias pasirinkimas.“
