JK visoje šalyje nuo vakcinacijos pradžios jau paskirstė daugiau nei 3 mln. dozių. Virš 400 tūkst. žmonių Anglijoje jau gavo abi vakcinos dozes, reikalingas maksimaliai apsaugai.
Jungtinėje Karalystėje 100-ui tūkst. gyventojų tenka 4,94 injekcijų – daugiausia Europoje. Danijoje šis skaičius siekia 2,23, Italijoje – 1,61, Airijoje – 1,57.
Anksti patvirtintos vakcinos
Viena iš JK sėkmės priežasčių – ankstyva pradžia. Šalies Vaistų ir sveikatos apsaugos produktų reguliacijos agentūra (MHRA) pirmoji Europoje patvirtino „Pfizer/BioNTech“ vakciną.
Ji tai padarė gruodžio 2-ąją – kelios savaitės prieš vakciną patvirtinant Europos vaistų agentūrai (EVA). Taip beveik milijonas dozių, pagamintų Belgijoje, JK pasiekė jau antrą gruodžio savaitę, rašo „Politico“.
MHRA jau patvirtino dar dvi vakcinas – „Oxford/AstraZeneca“ ir „Moderna“.
Greiti sprendimai buvo įmanomi dėl rudenį pakeistų nacionalinių vaistų reguliacijų: MHRA leista suteikti laikiną patvirtinimą vakcinai, kuri atitinka saugumo ir veiksmingo standartus, tačiau dar nėra užbaigtas jos licencijavimo procesas.
Toks mechanizmas buvo įmanomas ir ES šalyse, tačiau jos pasirinko atsargesnę licencijavimo procedūrą, kai kompanijos, o ne mokesčių mokėtojai prisiima atsakomybę, jei kyla problemų.
Be to, artėjant „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigai, JK nejautė poreikio dėl vakcinacijos pradžios derintis prie kitų valstybių.
Ankstyvi susitarimai
JK pradėjo anksti tartis su vakcinų gamintojais. Rugpjūčio viduryje ji pasirašė susitarimus, kuriais užsitikrino keturių rūšių vakcinas iš šių gamintojų: „Oxford/AstraZeneca“, „Pfizer/BioNTech“, „Valneva“, „GSK/Sanofi“, „Novavax“ ir „Johnson&Johnson“.
Prie sėkmės galėjo prisidėti ir ilgalaikiai vyriausybės grupės, atsakingos už vakcinavimą, ryšiai su farmakologijos sektoriumi. Tiesa, jų artumas ne kartą buvo kritikuojamas.
Spėjama, kad JK aplenkė ES užsitikrindama susitarimus dėl kai kurių vakcinų, nes Briuselis kur kas aršiau kovojo, jog sutartyse atsakomybė būtų perkelta kompanijoms. JK, kaip gerokai mažesnė rinka, galėjo nusileisti ir dėl kainos. Tačiau tai nėra žinoma, nes sutarčių su vakcinų gamintojais detalės nėra viešos, rašo „Politico“.
Aiškūs tikslai
Pirmadienį paviešintame vakcinacijos plane JK vyriausybė išsikėlė tikslą iki vasario vidurio paskiepyti 14 mln. žmonių. Pirmojoje stadijoje prioritetas teikiamas slaugos namų darbuotojams ir pacientams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, vyresniems nei 70 metų asmenims, kliniškai itin pažeidžiamiems individams. Šių grupių atstovai sudaro 88 proc. COVID-19 mirčių JK.
Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas, kurias grupes skiepyti pirmiausia, tačiau ES šalys dėl tvarkos gali nuspręsti pačios.
Prioritetas pirmajai dozei
JK vyriausybė gruodžio pabaigoje nusprendė prioritetą skirti pirmosios dozės paskirstymui. Planas – paskiepyti kiek įmanoma daugiau žmonių pirmąja doze, o ne abiem dozėmis per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį.
Tiesa, visi paskiepytieji vis tiek sulauks antrosios dozės, tačiau tai bus padaryta per 12 savaičių nuo pirmosios gavimo.
JK logika ta, kad viena dozė suteikia reikšmingą apsaugos lygį, todėl galima nedidelį turimą vakcinos kiekį greičiau skirti pažeidžiamiems asmenims.
Tačiau toks sprendimas nustebino ES: kai kurie mokslininkai mano, kad toks ilgas laikotarpis tarp vakcinų gali sumažinti jos efektyvumą, kadangi klinikinių tyrimų metu pirmosios ir antrosios dozės suleidimą skyrė 28 dienos, rašo „Politico“.
Patogi vakcinos paskyrimo sistema
Gauti paskyrimą skiepui iš Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) yra lengvas procesas – tai galima padaryti internetu ar telefonu, be šeimos gydytojo konsultacijos. Šimtai tūkstančių žmonių, priklausančių prioritetinėms grupėms, gavo laiškus, kviečiančius užsiregistruoti vakcinai.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje asmenys penkios dienos iki skiepijimosi turi apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pateikti raštišką sutikimą po to, kai yra informuojami apie potencialų šalutinį poveikį.
Platus vakcinavimo tinklas
JK vyriausybė įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų rasti vakcinacijos centrą ne toliau nei 16 kilometrų nuo namų.
Anglijoje veikia septyni masinio skiepijimo centrai, dar dešimtys bus atidaryti artimiausiomis savaitėmis. Premjeras Borisas Johnsonas pažadėjo 24/7 veikiančius vakcinavimo centrus Anglijoje kiek įmanoma greičiau, tokią galimybę svarsto ir Velsas bei Škotija.
JK į vakcinaciją įtraukia ir privatų verslą. Anglijos NHS pasirinko „Asda“ pirmuoju prekybos centrų tinklu, kuriame bus pradedama skiepyti jau sausio 25 dieną.
„Asda“ vakcinacijos centrai veiks septynias dienas per savaitę, nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro. Nuo koronaviruso bus skiepijama ir vaistinių tinkle.
Kariuomenės ir savanorių parama
JK kariuomenė dirba kartu su NHS. Pavyzdžiui, ginkluotosios pajėgos padeda po šalį išvežioti vakcinas, nustatyti vietoves, kurių dar neaprėpia vakcinacijos tinklas. Yra ir greito reagavimo pajėgos, kurios galėtų būti dislokuotos ligoninėse ir vakcinavimo centruose, jei NHS prireiktų papildomos pagalbos, rašo „Politico“.
Tūkstančiai karių su vakcinų logistika padeda ir Vokietijoje, kariuomenė buvo pasitelkta Ispanijoje.
JK taip pat gali prašyti pagalbos iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, išreiškusių norą savanoriauti.
Kova su skeptikais
JK – viena iš pirmųjų šalių pasaulyje, pradėjusių komunikacijos kampaniją, skirtą pažaboti dezinformaciją, susijusią su skiepijimu.
Jau lapkričio viduryje buvo sudarytas planas, kaip kovoti su „antivakserių“ judėjimu keliais frontais.
Be to, tokie vieši asmenys kaip karalienė Elizabeth II ir gamtos istorikas Davidas Attenboroughas paskelbė pasiskiepiję nuo koronaviruso.
