Jungtines Valstijas šie įvykiai užklupo netikėtai. Nepaisant per Rijado aukščiausiojo lygio susitikimą prisiimtų įsipareigojimų stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis saugumo klausimais, nei Abu Dabis, nei Rijadas iš anksto neperspėjo Vašingtono apie savo ketinimus. Lygiai kaip 2015 m., kai Rijadas pradėjo karinę kampaniją prieš Jemeną, taip ir dabar staigi konflikto Persijos įlankoje eskalacija nustebino JAV ekspertus.
Atsižvelgiant į tai, kad Katare yra įsikūrusi viena iš didžiausių JAV karinių bazių, Vašingtonas negali sau leisti, kad konfliktas tarp jos sąjungininkių Persijos įlankoje dar labiau įsiliepsnotų. Šioje mažoje valstybėje yra dislokuota beveik 11 000 JAV kariškių, ir juos perkelti į kitą vietą regione būtų nelengva.
Galimybė Rusijai, Iranui ir Turkijai
Iš šių strateginių nesutarimų daugiausia naudos turės Rusija ir Iranas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ėmėsi glaudžiai koordinuoti veiksmus su Turkija ir Iranu šioje konfliktinėje situacijoje. Be to, Teheranas pasiūlė humanitarinę pagalbą Dohai, taip tikėdamasis pasinaudoti konfliktu tarp Persijos įlankos valstybių.
Iranas su nerimu stebėjo, kaip JAV prezidentas D.Trumpas reiškia tvirtą paramą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai (PĮBT). Dabar Teheranas džiūgauja matydamas tai, kas vyksta, ir žlungantį PĮBT solidarumą vertina kaip JAV prezidento regioninės strategijos Achilo kulną. Rusija taip pat bus patenkinta, jei PĮBT bus susiskaidžiusi ir strategiškai nusilpusi, rašo A.Bowenas.
Labai reikšminga ir tai, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, vadovaudamasis dvišale gynybos sutartimi, į Dohą pasiuntė 5 000 karių. Ankaros įsikišimas į vidinius PĮBT ginčus leidžia aiškiai suvokti, kokia ribota yra Rijado manevro laisvė šioje regiono šalių organizacijoje. Net jei Kataro ir jo kaimynių diplomatiniai santykiai bus atkurti, baudžiamieji veiksmai, kurių imtasi per šį konfliktą, lems ilgametį tarpusavio nepasitikėjimą. Jei JAV nesiims aiškios iniciatyvos, tai gali būti pirmas žingsnis PĮBT subyrėjimo link, nes Kataras, Kuveitas ir Omanas gali nuspręsti siekti didesnio savarankiškumo ir burti savo aljansus, kad atsvertų Saudo Arabijos ir JAE galią, perspėja politikos ekspertas.
D.Trumpo atsakas
Kai kilo didelių abejonių dėl Saudo Arabijos vadovaujamos PĮBT vienybės, Vašingtonas susidūrė su nemalonia dilema. JAV prezidento Donaldo Trumpo žinia per gegužės mėnesį surengtą vizitą Saudo Arabijoje buvo paprasta: regiono partneriai turi daugiau daryti patys ir bendradarbiauti tarpusavyje.
Vietoj to Jungtinėms Valstijoms greičiausiai teks laviruoti tarp skirtingų JAV partnerių, kurie dabar bus mažiau pasirengę bendradarbiauti kovoje su „Islamo valstybe“ ir Iranu. Atsižvelgiant į tai, kiek tas konfliktas užsitęs, Rusija, Iranas, o netrukus ir Kinija galės pasinaudoti nesantaika Persijos įlankoje ir susilpninti Jungtinių Valstijų strateginį lankstumą regione.
Atsižvelgiant į tai, kad Katare yra įsikūrusi viena iš didžiausių JAV karinių bazių, Vašingtonas negali sau leisti, kad konfliktas tarp jos sąjungininkių Persijos įlankoje dar labiau įsiliepsnotų.
Kai kas kritikuoja JAV prezidento reakciją į besivystantį konfliktą, tačiau reikia pripažinti, kad Vašingtonas atsargiai, tačiau gana aktyviai ėmėsi tarpininkauti konflikte. Žinoma, ši krizė Jungtinėms Valstijoms nėra naudinga, ir D.Trumpas aiškiai pabrėžia, kad dėl vienybės organizacijoje stokos kenčia JAV ir Persijos įlankos partnerių santykiai.
Vienas iš svarbiausių prioritetų JAV prezidentui – užtikrinti, kad JAV partneriai Persijos įlankoje aktyviau prisidėtų prie terorizmo finansavimo problemos sprendimo. JAE ir Saudo Arabija kaltina Katarą, kad šis finansuoja džihadistų grupuotes, tačiau abejonių kyla ir dėl visų kitų PĮBT šalių veiksmų šioje srityje. Vašingtonas neturėtų teikti pirmenybės kurios nors vienos Persijos įlankos valstybės pozicijai. JAV ir Persijos įlankos šalims šią problemą teks spręsti drauge, mano politikos ekspertas.
JAV politika pasibaigus blokadai
Nepaisant didėjančio susiskaidymo, Vašingtonas vis dar gali išsaugoti PĮBT koaliciją ir atkurti vienybę, kuri buvo pademonstruota praėjusį mėnesį Rijade.
Reikėtų apsvarstyti galimybę imtis toliau išvardytų veiksmų.
- Vašingtonas neturėtų stoti kurios nors šalies pusėn. Jungtinės Valstijos turėtų aiškiai nurodyti Rijadui, Abu Dabiui ir Dohai, kad tiek JAV, tiek visos Persijos įlankos šalys pralaimi, kai kyla toks konfliktas. Vašingtonas turėtų užtikrinti savo partneres regione, kad JAV nepaliks likimo valiai nė vienos iš jų ir kad nebus toleruojamos pastangos sėti nesantaiką.
- JAV turėtų aktyviai tarpininkauti. Baltieji Rūmai, užsienio reikalų sekretorius Rexas Tillersonas ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas turėtų surengti susitikimą su savo kolegomis iš Saudo Arabijos, JAE ir Kataro. Vašingtonas turėtų padėti nedelsiant sumažinti įtampą ir nutraukti Kataro oro, sausumos ir jūrų blokadą, kad nuo šeimų atskirti Kataro gyventojai galėtų susitikti su savo artimaisiais ir kad būtų leista į šalį įvežti maisto.
- Vašingtonas turėtų siekti, kad visos PĮBT šalys prisidėtų prie terorizmo finansavimo problemos sprendimo. Terorizmo finansavimas yra problema, kuri turi įtakos visai PĮBT. Išskirti vieną šalį nėra produktyvu. Vašingtonas turėtų viešai pripažinti, kad, pavyzdžiui, Kataras ir JAE ėmėsi spręsti šią problemą. Kartu Jungtinės Valstijos turėtų skatinti savo sąjungininkes Persijos įlankoje daryti daugiau, taip pat visoms joms taikyti vienodus kriterijus, kad būtų išvengta įspūdžio, jog JAV regione žaidžia politinius žaidimus.
- JAV turėtų remti požiūrių įvairovę organizacijoje. Rijadas, Abu Dabis ir Doha Persijos įlankoje nuo seno vadovaujasi skirtingais požiūriais ir politika. Tačiau tai nereiškia, kad šios šalys negali sutarti dėl politikos konkrečiais klausimais ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimo. Vašingtonas turėtų atsižvelgti į tokius skirtumus, nes nė vienos PĮBT valstybės interesai nėra visiškai tapatūs Jungtinių Valstijų interesams.
- Vašingtonas turėtų siekti, kad būtų vengiama kištis į kiekvienos PĮBT valstybės vidaus reikalus. Nors Persijos įlankos valstybės ne visada bus pasirengusios su tuo sutikti, Jungtinės Valstijos turėtų raginti gerbti kiekvienos valstybės suverenumą. Vašingtonas turėtų siekti, kad Persijos įlankos valstybių konfliktai būtų sprendžiami per dialogą, ir įsikišti tik tada, kai būtina užkirsti kelią plataus masto konfliktui.
- JAV turėtų išsaugoti Al Udeido bazę Katare, Al Dafros bazę JAE ir Penktąjį laivyną Bachreine. Vašingtonas neturės jokios strateginės naudos, jei sumanys bazę iš Kataro perkelti kitur. Vietoj to Jungtinės Valstijos turėtų diversifikuoti savo strateginius išteklius regione ir apsvarstyti galimybę įkurti papildomas bazes Saudo Arabijoje ir Omane.
