Tačiau Jemeno husių sukilėlių keliama grėsmė Raudonojoje jūroje labai skiriasi nuo Somalio piratų grėsmės prie Afrikos Kyšulio prieš dešimtmetį, ir juos įveikti gali būti sunkiau, skelbia leidinys „Politico“.
„Somalio piratų keliama grėsmė buvo kitokio masto, palyginti su tuo, kokią grėsmę laivybai kelia husių sukilėliai, – sakė Tarptautinių laivybos rūmų vyresnysis vadybininkas Johnas Stawpertas. – Husiai yra daug geriau ginkluoti, jie turi daug daugiau galimybių užpulti laivus ir įsilaipinti į juos, o jų naudojama amunicija yra gerokai pranašesnė už tą, kurią naudojo Somalio piratai.“
Somalio plėšikų išpuoliai prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje, tačiau po 2006 m., kai pilietinis karas pavertė šalį žlugusia valstybe, nesugebėjusia apsaugoti savo žvejybos pramonės nuo užsienio varžovų, jų padaugėjo ir jie ėmė daryti neigiamą poveikį tarptautinei laivybai. Nuskurdę Somalio žvejai savo ruožtu pradėjo puldinėti komercinius laivus dėl pinigų.
Piratavimas prie Somalio krantų pasiekė aukščiausią tašką maždaug 2012 m., bet vėliau smarkiai sumažėjo. Pagrindiniai šios sėkmės veiksniai buvo tarptautinių karinių jūrų pajėgų, įskaitant JAV, JK, Japoniją, Kanadą ir Prancūziją, patruliavimas, brangiai kainuojančios savisaugos priemonės, pavyzdžiui, ginkluotų sargybinių dislokavimas laivuose, taip pat piratų suėmimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn tiek regione, tiek Somalyje.
Operacijos metu netgi buvo koordinuojami JAV, Rusijos ir Kinijos karinių jūrų pajėgų veiksmai.
Tuo tarpu husių grupuotė naudoja kitokias technologijas, pavyzdžiui, dronus ir raketas, taip pat greitaeigius laivus. Jų motyvacija taip pat skiriasi, nes jų vykdomas laivų puolimas yra dalis regioninio konflikto, nukreipto prieš Izraelį, o ne puldinėjimas siekiant ekonominės naudos.
„Jie taikosi į visus laivus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Izraeliu. Daugeliu atvejų atrodo, kad tai pasitvirtina, tačiau kartais ryšį tarp taikinio ir Izraelio rasti gana sunku“, – sakė Belgijos analitinio centro Karališkojo gynybos instituto mokslinis bendradarbis Didier Leroy.
Piratavimo problema
Nors husių ir somaliečių veiksmai labai skirtingi, Vakarai juos abu traktuoja kaip piratavimo problemą, kuri tarnauja strateginiam tikslui.
„JAV, Jungtinė Karalystė ir apskritai tarptautinė bendruomenė iš tikrųjų bando tai prilyginti Somalio piratų krizei“, – sakė Tobias Borckas, Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto vyresnysis Artimųjų Rytų saugumo tyrėjas.
Tai, kad husiai laikomi „tam tikra neteisėta piratų grupuote“, reiškia, kad „bet kokio tipo kariniai veiksmai prieš juos gali būti priskiriami prie reikalų su piratų tipo organizacija“, – sakė T.Borckas.
Ir priešingai, situacija būtų visai kitokia, jei husių grupuotė būtų laikoma „kvazivalstybiniu ar nevalstybiniu veikėju, panašiu į „Hezbollah“, kurią remia Iranas, todėl, jei su jais būtų kovojama, iš esmės būtų kovojama su vienu iš Irano sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis.
Iki šiol JAV sunkiai sekėsi sutelkti skeptiškai nusiteikusių sąjungininkų paramą savo saugumo operacijai. Tarptautinis bendradarbiavimas su Maskva ir Pekinu, kaip per Somalio piratų išpuolius, taip pat nėra svarstomas.
Dėl to kelios laivybos linijos ir didžiausia naftos kompanija BP sustabdė veiklą šiame rajone. Laivai, vis dar plaukiojantys vandens keliu, sustiprino saugumą laive, remdamiesi per Somalio piratų išpuolius įgyta patirtimi.
Nors J.Stawpertas nenorėjo atskleisti konkrečių priemonių, jis teigė, kad saugos priemonės laivuose ir bendravimas su regiono kariuomene yra pagrindiniai strategijos elementai.
Laivai neturi priešraketinės gynybos
Tačiau husių išpuoliai rodo, kad krovinių siuntėjai turi ribotas galimybes apsiginti.
„Nuo pagrobimo galima apsisaugoti vietoje turint ginkluotus sargybinius, o tais momentais, kai husiai, naudodami greitaeiges valtis, iš esmės bando užgrobti laivus, tikriausiai manoma, kad tokios apsaugos pakanka“, – sakė T.Borckas.
Tačiau tai nepadeda apsaugoti nuo kitų rūšių husių išpuolių.
„Kai husiai naudoja sraigtasparnius, mes jau esame šiek tiek kitoje situacijoje. Kai jie naudoja raketas, norėdami pakenkti [savo priešininkams], tikrai negalite tikėtis, kad tam tikros standartinės klasės komercinis laivas turės sudėtingą priešraketinės gynybos technologiją“, – sakė jis.
Pasak Eksporto ir tarptautinės prekybos instituto generalinio direktoriaus Marco Forgione, „su husių grėsme negali susidoroti atskira laivybos bendrovė ar net laivybos bendrovių bendruomenė. Tai yra politinis ir karinis klausimas, ir jam išspręsti prireiks politinio sprendimo.“
