Praėjus keliems mėnesiams B.Obamos administracija apkaltino Maskvos remiamą Sirijos lyderį Basharą al Assadą peržengus „raudonąją liniją“ ir panaudojus cheminį ginklą. Po maždaug dviejų su puse valandų Rusijos atstovas pasirodė JAV ambasadoje Irake ir pranešė, kad Maskva jungiasi į karinę kampaniją Sirijoje. Sirijos konfliktas tapo JAV ir Rusijos interesų susikirtimo zona.
H.Clinton ne kartą perspėjo dabartinį JAV prezidentą, kad šis būtų atsargus, vertindamas V.Putino žingsnius. Jos teigimu, V.Putinas yra pavojingas ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir visai pasaulio tvarkai.
„Turėtume sustabdyti tolimesnes pastangas. Neatrodykime nusiteikę dirbti toliau. Nepamaloninkime Putino aukšto rango dėmesiu“, – savo knygoje „Sunkūs pasirinkimai“ („Hard Choices“) rašė H.Clinton.
„Ir turime pademonstruoti, kad Rusijos įsikišimas nesustabdys mūsų siekio įgyvendinti savo politiką ir interesus. Jėga ir ryžtas yra vienintelės kalbos, kurias supranta Putinas“, – dėstė buvusi JAV valstybės sekretorė, tapusi demokratų kandidate į prezidento postą.
Nepaklausė patarimo
Po to, kai Maskva priglaudė neteisėtu slaptos valstybės informacijos viešinimu kaltinamą Edwardą Snowdeną, B.Obama atšaukė susitikimą su V.Putinu. Tiesa, Baltieji rūmai taip ir nesureagavo į H.Clinton raginimą anksčiau apginkluoti Sirijos opoziciją ir remti jos veiksmus.
Šių metų prezidento rinkimų maratone grumdamasi su respublikonų kandidatu Donaldu Trumpu H.Clinton bando atsiriboti nuo B.Obamos administracijos padarytų užsienio politikos klaidų. Tai ji demonstruoja labai griežtai kalbėdama apie Rusijos agresiją ir smerkdama D.Trumpą dėl jo flirto su Kremliaus vadovu.
Dar praėjusių metų spalio mėnesį H.Clinton reikalavo Sirijoje paskelbti skrydžių draudimo zoną. Šį jos raginimą vėliau pakartojo ir kai kurie respublikonų kandidatai.
„Labai svarbu, kad Amerika parodytų Putinui, jog mes nesitaikstysime su bombardavimais Sirijoje, kuriuos jis organizuoja Assado vardu“, – teigė H.Clinton.
Putinas privalėtų atsakyti
Tapus JAV prezidente H.Clinton lauktų sunkus pozicijos Sirijoje balansavimo darbas. Akivaizdu, kad jos užsienio politikos strategija būtų žymiai mažiau nuolanki savavališkiems Kremliaus veiksmas ir karinėms avantiūroms.
Tiesa, ne visi mano, kad griežtas H.Clinton siūlymas uždrausti karo lėktuvams skraidyti virš Sirijos bus geras sumanymas.
Niujorko universiteto Rusijos studijų ekspertas Stephenas F.Cohenas mano, kad tai bus iššūkis V.Putinui į kurį šis privalės atsakyti griežtai, kad išsaugotų savo įvaizdį.
„Jei pasakysite Rusijai: neskraidykite čia, nes kitaip mes numušime jūsų lėktuvus, nemanau, kad Putinas palinksės galva“, – sakė profesorius emeritas, pridurdamas, kad tai tik griežta rinkimų kampanijos retorika, o ne tikras užsienio politikos ketinimas.
Skirtingos pozicijos
Kol H.Clinton brėžia aiškią ribą JAV-Rusijos santykiuose, D.Trumpas kalba apie galimą karinį bendradarbiavimą.
„Rusija nori nugalėti ISIS taip pat, kaip ir mes. Argi nebūtų puiku, jei suvienytume jėgas ir sutriuškintume juos? Argi nebūtų puiku?“, – rugsėjo mėnesio pradžioje kalbėjo D.Trumpas, tame pačiame interviu pareiškęs, kad V.Putinas yra žymiai tvirtesnis lyderis nei JAV prezidentas B.Obama.
Skeptiškai į D.Trumpą žvelgia ir respublikonų senatorius, buvęs kandidatas į JAV prezidento postą Johnas McCainas. „Nežinau, kokia jo politika Rusijos atžvilgiu“, – akivaizdžiai susierzinęs, rėžė karo veteranas, vengdamas tolesnių klausimų apie ekscentriškąjį milijardierių.
Tiesa, jis skeptiškai žvelgia ir į H.Clinton, pabrėždamas, kad apie skrydžių virš Sirijos draudimą ji kalbėjo praėjusiais metais, tačiau šiemet retorinis įkarštis ataušo.
Vis dėlto, JAV politikos ekspertai neabejoja, demokratų kandidatė privalės keisti Amerikos poziciją Sirijoje ir išspręsti tai, ką pati apibūdino kaip „kruviną akligatvį“.
Stebint dabartines JAV-Rusijos derybas dėl Sirijos tai reiškia, kad Maskva sulauks žymiai daugiau spaudimo ir griežtumo. Štai kodėl Kremliaus vyrukai nesidžiaugtų, matydami Baltuosiuose rūmuose buvusią valstybės sekretorę.