Kodėl Kremlius konkurencingų savivaldos rinkimų ėmė bijoti labiau nei masinių protestų?

Tvyrant nežiniai dėl šalies ateities, kai Vladimiras Putinas turės pasitraukti iš prezidento posto, Kremlius masinių demonstracijų bijo mažiau nei konkurencingų rinkimų į Maskvos parlamentą. Ir nors pastaraisiais metais keli protestai buvo sėkmingi, analitikai sutaria, kad Kremlius politiniais klausimais neketina nusileisti.
Protestas Maskvoje
Protestas Maskvoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Centrinei rinkimų komisijai atsisakius įregistruoti populiarius nepriklausomus kandidatus, praėjusį šeštadienį daugiau kaip 22 tūkst. žmonių susirinko vienoje Maskvos aikštėje.

Aleksejaus Navalno „Kovos su korupcija fondo“ teisininkė Liubov Sobol, kuriai taip pat nebuvo leista kandidatuoti, ragina ir šį šeštadienį rinktis prie Maskvos merijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Maskvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Maskvoje

„Neturime kito pasirinkimo. Turime išeiti į gatves. Kviečius visus ateiti į Maskvos meriją šeštadienį 14 val.“, – maskviečius ragino L.Sobol, kuri penktadienį ryte buvo trumpam sulaikyta.

Pats A.Navalnas trečiadienį buvo suimtas –jam skirta 30 parų arešto už raginimus surengti nesankcionuotą mitingą. Pranešama apie jo sąjungininkų namuose atliekamas kratas.

VIDEO: Aleksejus Navalnas pranešė, kad buvo sulaikytas: esu policijos nuovadoje kaip kvailys su šortais

Pasikeitė strategija?

Nepriklausomo Rusijos tyrimų laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, apžvalgininkas Kirilas Martinovas rašo, kad prieš šešerius metus Kremlius bijojo masinių protestų, todėl Maskvos parlamento rinkimuose leido dalyvauti opozicijos atstovams.

Pasak K.Martinovo, Kremlius ėmė bijoti konkurencingų rinkimų tvyrant nerimui dėl pereinamojo laikotarpio: remiantis dabartine konstitucija, po 2024-ųjų Vladimiras Putinas turės pasitraukti iš prezidento posto.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Vieningosios Rusijos” ir V.Putino reitingai klimpsta, o Kremlius žiūri į Konstituciją

„Net kruopščiai sustyguotas perėjimas į Medvedevo (valdymą) parodė, kad bet koks aukščiausių postų perkonfigūravimas šalyje lemia reikšmingus pokyčius elito įtakos grupėse: vieni išlošia, kiti – pralošia.

Ar tai būtų nepriklausomi deputatai Maskvos miesto taryboje, ar opozicijai priklausantis gubernatorius – tokie žmonės galėtų pasitarnauti kaip laminga korta tiems Rusijos elito atstovams, kurie yra pasiruošę dialogui su visuomene. Kiti esantys tame rate ir nepasiruošę tokiems pokalbiams natūraliai prieštarauja tokių žmonių pasirodymui“, – „Novaja Gazeta“ rašo K.Martinovas.

„Sputnik“ nuotr./Plakatas su užrašu: „Turiu teisę į pasirinkimą“
„Sputnik“ nuotr./Plakatas su užrašu: „Turiu teisę į pasirinkimą“

Pasak apžvalgininko, Rusijos elitas, siekdamas išvengti rizikų pereinamuoju laikotarpiu, ir apsaugoti šiuo metu turimas galias, tokių figūrų atsiradimui užkerta kelią pasinaudodamas paprasta, tačiau nepopuliaria strategija: neleidžia opozocijos atstovams dalyvauti rinkimuose apskritai.

„Masiniai protestai, priešingai, verčia elitą prieš juos vienytis, nes kyla grėsmę visiems elito atstovams. Tokie gatvės veiksmai yra mažesnė grėsmė režimui, nes režimas yra pasiruošęs juos kontroliuoti ir nuslopinti iš karto“, – rašo K.Martinovas.

Sėkmingi protestai

Pastaruoju metu Rusijoje vyko keli dideli protestai, jų dalyviai pasiekė savo tikslų. Net imta kalbėti, kad rusai nebebijo protestuoti.

Birželio pradžioje buvo suimtas nepriklausomo portalo „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas. Tyrėjų teigimu, jo kuprinėje ir namuose buvo rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų, kurias jis neva ketino parduoti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Trijų Rusijos dienraščių pirmieji puslapiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Trijų Rusijos dienraščių pirmieji puslapiai

Tuomet į gatves išėjo apie 2,5 tūkst. rusų, su I.Golunovu solidarizavosi didžiausi Rusijos verslai laikraščiai, istorija sulaukė didžiulio užsienio žiniasklaidos dėmesio.

Tiesa, po I.Golunovo išlaisvinimo politologas Vytis Jurkonis 15min atkreipė dėmesį, kad rusus šiuo atveju įsiutino dažnai pareigūnų pasitelkiama susidorojimo praktika pakišant narkotikus. „Akivaizdu, kad su dabartinėmis valdžios struktūromis bet kuris Rusijos pilietis gali pakliūti į panašią situaciją“, – tuomet tikino politologas.

„Kommersant“ žurnalistas Andrejus Percevas rašo, kad naujausius protestus skatina ne tik sprendimas neleisti opozicijos kandidatams dalyvauti, bet ir šalį apėmęs nepasitenkinimas: prezidento V.Putino ir valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingai krenta, daugėja su Maskvos meru Sergejumi Sobianinu susijusių skandalų.

„Šis susikaupęs nusivylimas verčia žmones domėtis politika“, – rašo A.Percevas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Maskvos meras Sergejus Sobianinas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Maskvos meras Sergejus Sobianinas

Pasak A.Percevo, atsisakymas registruoti kandidatus argumentuojant, kad tikrų žmonių parašai yra negaliojantys, į gatves išvedė ir tuos, kurie kitomis aplinkybėmis nebūtų norėję balsuoti už opozicionierius.

„Parama nepriklausomiems kandidatams virto protestuotojų egizstencijos manifestacija: šūkis, skambėjęs protestų Maskvoje metu, yra „Mes egzistuojame!“, – rašo „Kommersant“ žurnalistas.

A.Percevas rašo, kad pastarųjų mėnesių protestai dėl sąvartyno Archangelske, bažnyčios Jekaterinburge ar teritorinių pokyčių Ingušijoje rodo, kad žmonės eina į gatves tol, kol valdžia vienaip ar kitaip nusileidžia.

„Scanpix“/AP nuotr./Protestas prieš žemių perdavimą Čečėnijai Ingušijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Protestas prieš žemių perdavimą Čečėnijai Ingušijoje

„Tačiau Maskvoje protestai yra visiškai politiniai, o Kremliui, kuris yra pasiryžęs eiti į kompromisus socialiniais klausimais, bet kokios politinės nuolaidos yra silpnybės ženklas“, – rašo žurnalistas.

Pasak A.Percevo, galios vertikalės nelankstumas Maskvoje pavertė eilinius rinkimus į politinių problemų šaltinį. Tos problemos gali baigtis tūkstančių žmonių dalyvavimu nesakcionuotame mitinge šalia merijos ir masiniu balsavimu už bet kurį kandidatą, kurio neremia mero biuras.

„Todėl galimybė atsidurti Maskvos miesto parlamente, kurį sunku kontroliuoti, nebeatrodo tokia tolima. Miesto parlamentas neturi tiek daug valdžios, tačiau gali blokuoti biudžetą ar net pareikšti nepasitikėjimą meru“, – rašo jis.

Gąsdinimo kampanija

Draudimas dalyvauti rinkimuose nėra vienintelis būdas susidoroti su opozicijos kandidatais. Birželio pabaigoje L.Sobol paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jos parašų rinkimo stendas buvo apipiltas išmatomis.

„Ar jūs prieš „Vieningąją Rusiją“ (valdančiąją partiją – red.)?“, – prieš išpildamas kibirą išmatų klausė veidą paslėpęs vyras.

„Netoliese buvo policininkai, tačiau jie buvo visiškai neveiksnūs. Negalite manęs įbauginti ar palaužti“, – tuomet žiniasklaidai sakė L.Sobol.

Ir kiti nepriklausomi kandidatai, įskaitant liberalios „Jabloko“ partijos lyderį Sergejų Mitrochiną, buvusį Valstybės Dūmos deputatą Dmitrijų Gudkovą, opozicijos aktyvistą Ilją Jašiną ir A.Navalno sąjungininką, lietuvių kilmės aktyvistą Konstantiną Jankauską skundėsi apie grasinimus ir smurtą parašų rinkimo kampanijos metu. Pavyzdžiui, buvo plėšomi parašų lapai.

„Scanpix“ nuotr./Ilja Jašinas, Liubov Sobol
„Scanpix“ nuotr./Ilja Jašinas, Liubov Sobol

K.Jankauskas „Laisvosios Europos radijui“ (RFE/RL) pasakojo, kad kandidatų parašai buvo vertinami nesąžiningai.

„Nepriklausomų“ kandidatų iš „Vieningosios Rusijos“ ir Rusijos komunistų partijos sąrašai buvo patikrinti per pusvalandį. Grafologas tik peržvelgė parašus atsitiktine tvarka. Tačiau mano parašus studijavo dvi dienas, 10 valandų. Tai – lygybės tarp kandidatų principo pažeidimas“, – RFE/RL teigė K.Jankauskas.

„Amnesty International“ pasmerkė Rusijos valdžios pareigūnus dėl „atvirų ir begėdiškų pastangų“ įbauginti opoziciją artėjant rinkimams į Maskvos parlamentą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis