Kaip primena „The Local“, ketvirtadienį Italijos pareigūnai pranešė, kad virusu šalyje yra užsikrėtę jau daugiau nei 3,8 tūkst. žmonių.
Į šį skaičių įeina visi nuo protrūkio pradžios virusu užsikrėtę asmenys, tarp jų – ir jau pasveikę (414), ir mirę žmonės.
Visuomenę visgi stebina tai, kad Italijoje, kur infekcija jau išplitusi į visus šalies regionus, nuo naujojo koronaviruso miršta daugiausia žmonių už Kinijos ribų. Protrūkis, tiesa, siautėja ir Irane, bet čia mirė mažiau – 124 žmonės.
Primygtinai prašo likti namuose
Statistika rodo, kad daugiausia mirčių – Lombardijos regione, visos aukos – Italijos piliečiai ir daugelis jų – vyrai.
Tendencija – aiški ir, beje, panaši kitose šalyse. Daugumai mirusiųjų jau buvo daugiau nei 80 ar 90 metų, ir visi jie tuo pat metu jau turėjo rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, juos kamavo vėžys, diabetas ar širdies ligos.
Bet nors Italijos sveikatos apsaugos pareigūnai taip bando raminti visuomenę, faktas, deja, toks, kad šalies gyventojai – vidutiniškai seniausi visoje Europoje. Jaunimo čia mažiausiai, o 65 metų ir vyresni piliečiai Italijoje sudaro net 22,6 proc. visų gyventojų.
Įdomu tai, kad būtent tai, jog Italijoje gyvena tiek daug senolių, iš dalies nulėmė vyriausybės sprendimą iki kovo vidurio uždaryti visas mokyklas.
Taip, jauniems žmonėms rizika užsikrėsti – ar užsikrėtus susirgti – maža, tačiau specialistai baiminasi, kad virusą pasigavę mokyklinio amžiaus vaikai gali lengvai perduoti jį savo vyresniems artimiesiems.
„Tokių priemonių ėmėmės siekdami išvengti didelės epidemijos bangos, – ketvirtadienį paskelbė Italijos nacionalinis sveikatos institutas. – Turime atsižvelgti į faktą, kad Italijos visuomenė yra sena, iš tiesų senesnė nei Kinijos.“
Pareigūnai primygtinai ragina 75-erių ir vyresnius italus artimiausią mėnesį nekišti nosių iš namų ir apriboti bendravimą su kitais žmonėmis. Toks pats patarimas taikomas 65 metų ir vyresniems senoliams, turintiems sveikatos problemų.
Akivaizdu, kad koronavirusas ypač skaudžiai smogia Italijos senoliams. Mat šiaip mirtingumo lygis Italijoje (3,5 proc.) beveik neviršija rodiklių visame pasaulyje (3,4 proc.).
O kaip kitos sveikatos problemos?
„The New York Times“ savo ruožtu pastebi, kad Italija kovai su koronaviruso plitimu skyrė itin daug išteklių, o šios pastangos beveik neabejotinai išgelbėjo ne vieną ir ne dvi gyvybes.
Kita vertus, didžiulis dėmesys šiam protrūkiui turi savo kainą. Antai praėjusią savaitę viename izoliuotame miestelyje Šiaurės Italijoje vienas senolis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant šaligatvio.
Kaimynė Noemi Carelli iškart pabandė iškviesti greitąją pagalbą, bet vėliau žurnalistams pasakojo, kad kitame ragelio gale įsijungė automatinis atsakiklis – pasigirdo įrašyta žinutė apie koronaviruso protrūkį ir jo keliamą pavojų.
Daug specialistų kelia nerimą tikimybė, kad protrūkis monopolizuos Italijos sveikatos apsaugos sistemos išteklius ir dėmesį.
Tuo metu senolis toliau gulėjo ant žemės pasruvęs krauju. Jo kaimynė galiausiai pasiekė policiją, kuri iškvietė medikus iš gretimo miestelio už kelių kilometrų.
„Turime tiesiog tikėtis, kad be koronaviruso mums daugiau nieko nenutiks“, – gūžtelėjo pečiais 45-erių N.Carelli.
Ekspertus iš tiesų baugina faktų, kad virusas toliau plinta ir kad Italijoje yra tiek daug senyvo amžiaus žmonių, kombinacija. Daug specialistų kelia nerimą tikimybė, kad protrūkis monopolizuos Italijos sveikatos apsaugos sistemos išteklius ir dėmesį.
Pavyzdžiui, šalies šiaurėje daugybė ligoninių kol kas nevykdo daugelio suplanuotų operacijų – išskyrus pačias svarbiausias. Taip norima, kad įstaigose būtų laisvų lovų koronavirusu užsikrėtusiems pacientams.
Medikai taip pat buvo priversti atšaukti atostogas, jie dirba viršvalandžius. Lombardijos regiono vadovas Attilio Fontana skelbia, kad kreipiamasi ir į pensiją jau išėjusius daktarus bei slaugytojus.
„Jei man reikės priimti bent 10 proc. užsikrėtusiųjų, o 2 proc. keliaus į intensyvios priežiūros skyrių, čia nebeliks vietos pacientams, sergantiems kitomis ligomis“, – pasiskundė San Mateo ligoninės Pavijos mieste infekcinių ligų skyriaus direktorius Raffaele Bruno.
Gūžčioja pečiais
Lombardijoje „The New York Times“ kalbinti vyresni italai demonstravo ir atsargumą, ir abejingumą, ir fatalizmą.
Pavyzdžiui, viename kieme du vyrai tik juokėsi iš grėsmės žaisdami kortomis, bet kiemas buvo tuštutėlis – daugelis jų bičiulių nutarė likti namuose.
„Manau, kad jie bijo. Ne be reikalo“, – pastebėjo 67-erių Annalisa Canato, pati vis dėlto išėjusi į barą išgerti kavos.
Dar viename izoliuotame miestelyje, keli šimtai metrų nuo patikros punkto, blokuojančio įvažiavimo į gyvenvietę, keli senukai irgi drąsiai teigė nieko nebijantys – esą jie dažnai išgeria su draugais, kurie išsmunka iš karantino kaimo keliukais.
„Jei jis (koronavirusas, – red.) čia ateis ir užsikrėsiu – ką padarysi. Italija yra sena. Ir virusas gaudo senus žmones“, – tvirtino 70-metis Domenico Coppini.