Oslo teismas penktadienį skyrė šią griežčiausią bausmę masines žudynes įvykdžiusiam Andersui Behringui Breivikui, kai jis buvo pripažintas psichiškai sveiku ir pakaltinamu dėl „teroro aktų“ – sprogdinimo sostinėje ir šaudynių, pernai liepą nusinešusių iš viso 77 žmonių gyvybes.
Pagal 2009 metais Norvegijos priimtą kovos su terorizmu įstatymą didžiausia įkalinimo bausmė ilginama iki 30 metų, tačiau šis teisės aktas dar neįsigaliojęs.
Daugelis užsieniečių penktadienį Norvegijos teismo paskelbtą nuosprendį laiko per švelniu.
Tačiau A.B.Breiviko kalinimas gali būti neribotai pratęstas, jeigu jis būtų laikomas tebekeliančiu grėsmę visuomenei.
„Tai atspindi Norvegijos kultūrą. Teisinės sistemos tikslas – galiausiai reabilituoti nusikaltėlius“, – Oslo universiteto baudžiamosios teisės profesorius Jo Stigenas sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau jis pažymėjo, jog dauguma norvegų nemano, jog teisinė sistema su A.B.Breiviku pasielgė per švelniai.
„Psichologiškai jaučiamas pasitenkinimas, kad jis gavo didžiausią bausmę. Tai stiprus signalas visuomenei“, – nurodė profesorius.
Dienraščio „Verdens Gang“ penktadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 62 proc. norvegų įsitikinę, jog A.B.Breivikas „niekada nebebus laisvas“.
Jeigu taip nutiktų, A.B.Breivikas taptų itin išskirtiniu kaliniu Norvegijoje. Pasak J.Stigeno, nei vienas kalinys Norvegijoje šiuo metu nėra laikomas už grotų ilgiau nei 21 metus.
Tačiau kitas Oslo universiteto profesorius – Hansas Petteris Graveris – sakė, jog negalima atmesti prielaidos, jog A.B.Breivikas gali išeiti į laisvę anksčiau nei po 21 metų.
„Norvegijos sistemos pagrindinis principas – ne kad žmonės turi praleisti gyvenimą kalėjime, o kad jie būtų reintegruoti į visuomenę“, – jis sakė dienraščio „Dagbladet“ tinklalapiui.
„Niekas nežino, kaip Breivikas bus pasikeitęs po 15 ar 20 metų... Visuomenė taip pat nuolat vystosi“, – pridūrė H.P.Graveris.
Norvegija atsisakė įkalinimo iki gyvos galvos bausmės 1971 metais, pritaikydama savo įstatymus, kad jie atitiktų tikrovę.
„Laisvės atėmimas iki gyvos galvos jau seniai nebūdavo skiriamas“, – aiškino J.Stigenas.
Vėliau šalis turėjo grąžinti šią bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, nors nei vienas Norvegijos pilietis dar nėra nuteistas už tokius nusikaltimus.
A.B.Breiviko įvykdytos žudynės nesukėlė debatų dėl mirties bausmės reikalingumo Norvegijoje, kurioje paskutinė egzekucija buvo įvykdyta 1948 metais, baudžiant Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, nurodo žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
Mirties bausmė civiliams nusikaltėliams buvo panaikinta dar 1905 metais.
