Į Vokietiją plūsta žmonės iš Sirijos, Afganistano, Irako ir Eritrėjos. Prie jų prisijungia ir Vakarų Balkanų valstybių piliečiai. Tiesa, ne visiems galimybės pasilikti šioje šalyje vienodos.
2014 metais leidimo gyventi Vokietijoje prašė net 26 tūkstančiai sirų. Tik 1 procentas paraiškų buvo atmesta. Vokietija labai svetingai sutinka sirus, kurių per ketverius metus trunkantį pilietinį karą jau žuvo 240 tūkstančių, o 4 milijonai tapo pabėgėliais.
Tuo metu pabėgėliai iš Vakarų Balkanų turi žymiai mažiau galimybių apsigyventi Vokietijoje. Berlynas priskiria jų paliktas valstybes prie stabilių. 63 proc. serbų paraiškų buvo atmesta. 65 proc. makedonų, 50 proc. pabėgėlių iš Kosovo, 60 proc. bosnių ir 82 proc. albanų negavo galimybės pasilikti.
O štai afganistaniečių gretose atmetama tik kas penkta paraiška. Irakiečių – kas dešimta. Dažnai šios paraiškos svarstomos pagreitinu režimu, nepaisant to, kad dokumentų patikra pakankamai griežta.
Laukdami, kol per tris mėnesius bus išnagrinėta jų prieglobsčio paraiška pabėgėliai gyvena bendruose namuos užmiestyje, yra maitinami, kas mėnesį gauna 140 eurų asmeninėms išlaidoms, gali naudotis sveikatos apsaugos sistema.
Laukdami, kol per tris mėnesius bus išnagrinėta jų prieglobsčio paraiška, pabėgėliai gyvena bendruose namuose užmiestyje, yra maitinami, kas mėnesį gauna 140 eurų asmeninėms išlaidoms, gali naudotis sveikatos apsaugos sistema. Tiesa, tuo metu jie negali susirasti darbo.
Jei jų prieglobsčio prašymo paraiška patvirtinama, žmonės gali pradėti naudotis visomis Vokietijos socialinėmis garantijomis. Jų leidimai peržiūrimi po trijų metų, tuomet gali būti įvertintas integravimosi procesas ir tam tikrais atvejais leidimas atšaukiamas.
Tie, kuriems prieglobstis nėra suteikiamas, sprendimą gali skųsti teismui. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas gali užtrukti ištisus mėnesius.
Kol kas didžiausia migracijos banga, užplūdusi Vokietiją, buvo 1992 metais, Jugoslavijos skilimo metu. Tuomet laikinas prieglobstis Vokietijoje suteiktas 438 tūkstančiams žmonių.
