„Žinoma, tai galima paaiškinti natūraliomis priežastimis. Kinijoje gyvena labai daug žmonių palyginti nedidelėje teritorijoje (...) Be to, Kinijoje yra daug kalnų ir kalvų, – rašo straipsnio autorius Thomas Baumannas. – Žemės plotų, tinkamų žemės ūkiui, nedaug, dėl to Kinijos žmonės baltymus gaudavo iš augalų: šimtus metų sojos pupelės buvo pagrindinis Kinijos gyventojų baltymų šaltinis. Žmonės taip pat augino viščiukus ir kiaules, kurias šėrė atliekomis“.
„Vištos ir kiaulės gali žmonėms gana lengvai perduoti virusų štamus. Tiesa, abu labiausiai žinomi gripo viruso perdavimo iš kiaulės žmogui atvejai – 1918 metų ispaniškas gripas ir kiaulių gripas 2009-2010 metais, manoma, įvyko JAV, o ne Kinijoje“, – pažymi leidinys.
-
Naminiai gyvūnai gal ir neplatina koronaviruso, tačiau Kinijoje jų nukentėjo tūkstančiai
-
COVID-19 protrūkį supančios sąmokslo teorijos – skirtingos, tačiau vienodai neteisingos
-
Tyrimams apie COVID-19 kilmę – išskirtiniai Kinijos valdžios apribojimai
-
Kodėl D.Trumpas siunta ant PSO? JAV prezidentas nebūtinai neteisus
-
Kinija atmeta įtarimus dėl koronaviruso kilmės
-
Uhanas išgyveno koronaviruso krizę, bet ar žmonės išgyvens tai, ką ji paliko?
-
D.Trumpas supykdė Kiniją pareiškimu, kad JAV gali reikalauti kompensacijos už pandemiją
„Tačiau Kinija kelia didelę grėsmę dėl paukščių gripo perdavimo, nes didžiausią pavojų kelia ne vištos, kurios Kinijoje daugiausia auginamos pramoniniuose, vadinasi, uždaruose, ūkiuose, o antys, kurios šalyje auginamos masiškai. Antims būtini vandens telkiniai, kurie paprastai būna atviroje erdvėje ir dėl to atsiranda didelė naminių ir laukinių paukščių kontakto tikimybė bei apsikeitimas įvairiais virusais. Dėl to Kinijoje tikimybė, kad paukščių gripo virusai bus perduoti naminiams paukščiams ir pateks į žmogaus aplinką, yra daug didesnė nei kitose šalyse“, – rašoma straipsnyje.
„Viruso perdavimas iš gyvūno žmogui gali įvykti dviem būdais: gamyboje, kai virusą pasigauna fermeriai ar žemės ūkio bendrovės darbuotojai, arba gyvūnų pardavimo vietoje, kitaip tariant – turguje, kur virusą pasigauna pirkėjai. Kinijos turguose vištas, skirtingai nuo kiaulių, dažnai parduoda gyvas. Ši aplinkybė galėtų paaiškinti, kodėl Kinijoje žmogui dažnai perduodami paukščių, o ne kiaulių gripo virusai.
Kinai yra gurmanų tauta. Tad jiems kuo šviežiau, tuo geriau. Dėl to turguose gyvūnai dažnai parduodami gyvi. Tačiau tai ne vienintelė priežastis: Kiniją nuolat krečia skandalai dėl maisto produktų kokybės. Todėl žmonės dažnai galvoja: geriau nusipirkti gyvą vištą, tuomet būsi tikras, kad paukštis nenumirė nuo kažkokios ligos.
Tą patį galima pasakyti ir apie laukinius gyvūnus, kurie Kinijoje nuo seno buvo gaudomi ir medžiojami dėl maisto. Dabar Kinijos gurmanai laukinius gyvūnus valgo dėl įvairovės, tačiau šie gyvūnai, deja, nešioja įvairiausius virusus. Kas gi norės pirkti jau užmuštą gyvūną, jei nežino, kaip jis mirė?“, – rašo straipsnio autorius.
Jis svarsto, kad tai vienos svarbiausių priežasčių, kodėl Kinija nuolat tampa virusų epidemijų šaltiniu. Be to, didelės įtakos turi ne tik gamtinės šalies realijos ar žmonių kulinariniai pomėgiai, bet ir kinų nepasitikėjimas savo šalies valdžia.
„Net jei valdžia uždarys visas turgavietes, kur parduodami gyvi gyvūnai, galima tikėtis, jog jie bus pardavinėjami toliau juodojoje rinkoje (...) Pasitikėjimo valdžios kompetencija trūkumas ir išvešėjusi korupcija sudarė priežastis kilti pasauline katastrofa virtusiai pandemijai. Mažai galimybių, kad padėtis pasikeis į gera: kol Kinijos valdžia ir toliau laikysis klaidingos savo piliečių kontrolės taktikos, tol žmonės bus linkę į rizikingas praktikas ne tik maitinimosi, bet ir kitose srityse“, – reziumuoja „Neue Zürcher Zeitung“.
