Čečėnija – vienas iš daugiau kaip aštuoniasdešimties Rusijos federacinių subjektų. Tiesa, R. Kadyrovas nuo 2004-ųjų šią autonominę respubliką valdo kaip nuosavą žemės valdą, kurioje viskam, išskyrus pavadinimą, taikoma ta pati Rusijos teisė.
Šariato teisės elementai – dar viena neatsiejama vietos gyvenimo dalis. Savo tinklaraštyje smarkiau sukritikuokite „Ramzaną“, kaip jis vadinamas Rusijoje, ar inicijuokite taikią peticiją prieš Čečėnijos valdžią ir būsite nubaustas viešai. Įrašas neabejotinai atsidurs „YouTube“, teigia žurnalistas.
Politiniai oponentai ir žmogaus teisių aktyvistai Čečėnijoje kartas nuo karto dingsta be pėdsakų. Dauguma vietos policijos ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų – R. Kadyrovo lojalistai, iš separatistų kovotojų virtę Rusijos kariškiais.
Čečėniją finansuoja Kremlius. Federalinių pinigų injekcijomis Rusijos prezidentas V. Putinas šiame kunkuliuojančiame regione užsitikrina taiką, kad ir labai trapią.
Ragina padėti Mianmaro broliams
O štai užpraėjusią savaitę Čečėnijos sostinėje Grozne Ramzanas surengė mitingą, skirtą „persekiojamiems Mianmaro musulmonams paremti“. Valdžios atstovų duomenimis, į protesto akciją susirinko milijonas žmonių. K. Egertas teigia neabejojantis, kad dauguma demonstrantų apskritai nežino, kas tas Mianmaras, ir kad dalyvauti renginyje jiems nurodė jų darbdaviai, mokyklų direktoriai ar universitetų dekanai.
Jei R. Kadyrovas sumano surengti mitingą, vienintelis pasirinkimas čečėnams – dalyvauti. Priešingu atveju jiems tektų susidurti su nemaloniais padariniais. Vieninteliai kiti du asmenys, be jokio vargo per trumpą laiką pajėgiantys suburti tokias minias, – Rusijos prezidentas V. Putinas ir Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas.
Kalbėdamas mitinge, R. Kadyrovas ragino „mūsų [čečėnų] nacionalinį lyderį Vladimirą Vladimirovičių Putiną įsikišti ir padėti į nelaimę patekusiems Mianmaro broliams.“ Jis apkaltino Vakarus į šią problemą nekreipiant dėmesio ir „visada skubant į pagalbą gėjams“ – aiški užuomina į gėjų ir lesbiečių persekiojimą Čečėnijoje, kuris šiemet patraukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir pelnė R. Kadyrovui dar didesnį populiarumą sparčią islamizaciją išgyvenančiame Šiaurės Kaukazo regione.
Ramzanas taip pat pareiškė, kad jei Rusija neatsižvelgs į jo raginimus, jis pasilieka sau teisę „nesutikti“ su oficialia Rusijos užsienio politikos kryptimi, t. y. su V. Putinu. Jei šitaip būtų pareiškęs bet kuris kitas Rusijos regionų lyderis, iš pareigų prezidentas jį būtų atleidęs dar tą pačią dieną. Tik ne Čečėnijos vadą, kuris jau pelnė Rusijos musulmono numeris vienas titulą, o dabar tokiu siekia būti pripažintas ir tarptautiniu lygmeniu.
Lyderis su įgūdžiais
Kai kam tokia R. Kadyrovo pozicija neatrodo nuoširdi. Kai Rusijoje musulmonai suimami ir kartais net kankinami, be pagrindo kaltinant juos terorizmu, Čečėnų lyderis dažnai išlieka tylus. Pažymėtina ir tai, rašo K. Egertas, kad šimtai, o gal ir tūkstančiai islamistų išvyko iš Šiaurės Kaukazo, kad prisijungtų prie vadinamosios „Islamo valstybės“, nors R. Kadyrovas anksčiau teigė, kad ekstremizmą respublikoje jis esą išrovęs su šaknimis.
Rusijos vėliavų Grozne dažnai nepamatysi, tačiau V. Putino ir R. Kadyrovo bendrų portretų – kiek tik nori.
Kad ir kaip ten būtų, Čečėnijos vadovas yra puikiai įvaldęs dvejopus įgūdžius, privalomus kiekvienam V. Putino eros politinės klasės atstovui ir nacionaliniam lyderiui, t. y. nuožmią antivakarietišką retoriką ir gebėjimą įsiteikti saviškiams. Rusijos vėliavų Grozne dažnai nepamatysi, tačiau V. Putino ir R. Kadyrovo bendrų portretų – kiek tik nori. Tie, kurie nepritaria V. Putino – ir R. Kadyrovo – politikai yra arba Centrinės žvalgybos agentūros agentai, arba gėjai, šalies vadovo poziciją dėsto autorius.
Kremliui stengtis pažaboti R. Kadyrovą – nei realu, nei prasminga, įsitikinęs K. Egertas. Nerealu, nes Rusijos prezidentas yra pernelyg nuo jo priklausomas, turint omeny V. Putinui gyvybiškai svarbią ramybę Šiaurės Kaukaze. O neprasminga todėl, kad Čečėnijos lyderis, kuriam puikiai sekasi bauginti demokratinę opoziciją, žmogaus teisių aktyvistus ir bet kokius kitus esamus ar būsimus priešininkus, yra parankus V. Putino režimo įrankis. „Jei jums nepatinku aš, tai kodėl jums patinka Ramzanas?“ – Rusijos prezidentas tarsi klausia nepritariančiųjų, o tokių iš tikrųjų tėra nedaug.
Tai, kad R. Kadyrovas yra aukščiau įstatymo, Čečėnijos karų veteranai priima kaip asmeninį savo ir savo žuvusių bendražygių įžeidimą. Vidurinei klasei nepatinka jo antivakarietiški lozungai ir smurtautojo reputacija. Krikščionių ortodoksų konservatoriai būgštauja dėl Rusijos islamizacijos. Tačiau kol V. Putinas pasitikės R. Kadyrovu, visiems jiems lieka tik kankintis tyloje, mano K. Egertas. Jie juk neturi savojo „Ramzano“, kuris juos užstotų ir gintų.
