Anot autoriaus, tai – reta diplomatinė akimirka, kuria Maskva ypač mėgaujasi.
Kartu su Europa, Kinija ir Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) Rusija palaiko 2015 m. pasirašyto Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) įgyvendinimą.
Anot V.Frolovo, D.Trumpo administracija kol kas nesugebėjo pateikti įtikinančių argumentų, kodėl branduolinis susitarimas su Iranu turėtų būti panaikintas. Pastaroji sutartis turėjo užkirsti kelią režimui pasigaminti branduolinę bombą.
Autorius tikina, kad JAV ligi šiol nepasiūlė jokios alternatyvos ar geresnio susitarimo.
Analitikas rašo, kad Valstijos, pasitraukdamos iš JCPOA, negauna jokios naudos. Esą šis sprendimas neatneša jokios pergalės, o tik augantį tarptautinių pralaimėjimų skaičių.
Maskvai D.Trumpo administracijos kritika, nukreipta į Irano susitarimą, yra nesuvokiama ir visiškai kvaila.
Neturi įrodymų?
JAV žvalgybos bendruomenė ir TATENA sako, kad Iranas laikosi susitarimo sąlygų ir nuo 2004 m. neatliko jokių branduolinio ginklo programos vystymo darbų.
Tarnybos šias išvadas pakartojo gegužės pradžioje, kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pristatė šalies žvalgybos surinktą medžiagą, neva įrodančią, kad Iranas tęsia branduolinę veiklą. Kritikai tikina, kad B.Netanyahu kreipimasis buvo skirtas D.Trumpui.
Tuomet Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas B.Netanyahu išvadino melagiu.
V.Frolovas rašo, kad teatrališkoje „Power Point“ prezentacijoje Izraelio vyriausybės vadovas nepateikė jokių įrodymų, kad Iranas po 2015 m. pažeidė branduolinį susitarimą.
Vis dėlto autorius primena, kad Izraelis praeityje atskleidė Irano lyderių, metų metus neigusių, jog jų „taiki branduolinės energijos programa“ buvo skirta branduolinių ginklų gamybai, melus.
Susitarimo trūkumai
Anot autoriaus, JCPOA nėra skirtas visiškai panaikinti Irano branduolinę veiklą, o tik išlaikyti ją nekenksmingą.
Teheranas pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį: tai reiškia, kad šalis negali vystyti ar gaminti branduolinių ginklų, tačiau turi teisę į taikiems tikslams naudojamą branduolinę energiją.
Teheranas pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį: tai reiškia, kad šalis negali vystyti ar gaminti branduolinių ginklų, tačiau turi teisę į taikiems tikslams naudojamą branduolinę energiją.
V.Frolovo teigimu, kai kuriomis JCPOA sąlygomis D.Trumpas nėra patenkintas. Pavyzdžiui, 2025 m. Iranas galės urano sodrinimui naudoti efektyvesnes centrifugas. Tiesa, uranas bus sodrinamas tiek, kad iš jo būtų gaminamas kuras, o ne ginklai.
Be to, sodrinimui skirtos patalpos ir urano kiekis būtų kontroliuojamas iki 2030 m.
Branduoliniame susitarime taip pat tiesiogiai nekalbama apie Irano balistinių raketų programą (Rusija stipriai priešinosi šių dviejų programų sujungimui JCPOA).
Tiesa, veiksmų plane netiesiogiai draudžiama vystyti branduolinių ginklų pernešimo sistemas. Šis draudimas galioja ir tarpžemyninėms balistinėms raketoms (ICBM). Be to, iki 2023 m. galios kiti Jungtinių Tautų (JT) skirti Irano balistinių raketų programos apribojimai.
Analitikas primena, kad niekada nebuvo galimybių JCPOA rėmuose susitarti dėl žalingos Irano veiklos Artimuosiuose Rytuose nutraukimo – esą tai tiesiog negalėjo tapti derybų objektu. Žinoma, Izraelis, Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos regiono šalys tam prieštaravo.
Maskvos ir Vakarų draugystė
Maskva, nepritarianti JAV pasitraukimui iš branduolinio susitarimo, vienijosi su Kinija ir Europos Sąjunga (ES). Vladimiras Putinas derina politiką su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Anot V.Frolovo, Irano branduolinis susitarimas suteikia retą progą Rusijai sutarti su Vakarais.
Dar prieš D.Trumpui paskelbiant sprendimą, Rusija ir Kinija išplatino bendrą pranešimą, kuriuo ragino visas šalis vykdyti įsipareigojimus, nurodytus susitarime.
Tiesa, Maskva ir Pekinas buvo abejingi E.Macrono planui „išlaikyti ir patobulinti“ JCPOA, kuriame atsirastų papildomi susitarimai tarp JAV ir ES.
Autorius rašo, kad Maskva suvokia, jog D.Trumpo administracija šovė sau į kojas ir izoliavo save tarptautinėje bendruomenėje – Rusijai tokia varžovės padėtis itin patinka. Ji susilpnina JAV poziciją prieš numanomą D.Trumpo ir V.Putino susitikimą, kurio detalės vis dar derinamos.
Nors buvo spėjama, kad siekiančiai naudos derybose dėl Rusijai tikrai svarbių klausimų, pavyzdžiui, Ukrainos ar sankcijų sušvelninimo, Maskvai būtų buvę paranku remti D.Trumpą, realybė yra visiškai priešinga.
Nors buvo spėjama, kad Rusijai, siekiančiai naudos derybose dėl tikrai svarbių klausimų, pavyzdžiui, Ukrainos ar sankcijų sušvelninimo, būtų buvę paranku remti D.Trumpą, realybė yra visiškai priešinga.
V.Frolovo teigimu, Maskva pernelyg priklausoma nuo Irano pajėgų, kurios Sirijoje padeda išlaikyti kontrolę ir stabilią situaciją. Rusija negali apleisti esminės karinės sąjungininkės klausimu, kuriuo Irano pozicija turi daugiau legitimumo.
Šiuo atveju Valstijų palaikymo kaina Rusijai yra per didelė, ypač kai geopolitinė nauda nėra aiški.
Anot autoriaus, geriausia, ką Maskva gali daryti tokiomis sąlygomis – formuoti bendrą poziciją su ES, Kinija ir Iranu: siekti, kad branduolinis susitarimas išliktų ir be JAV.
Pats Iranas gali turėti savų priežasčių pasilikti susitarime, pavyzdžiui, siekdamas išlaikyti ekonominius kanalus su Europa, Kinija ir Rusija.
