Admirolas Viktoras Sokolovas, vienas aukščiausių Rusijos karinių jūrų pajėgų karininkų, vadovavęs Juodosios jūros laivynui, kaip pranešama, kartu su 33 kitais karininkais žuvo rugsėjo 22 d. per raketų ataką prieš Rusijos laivyno štabą Sevastopolio uostamiestyje.
Ukrainos specialiosios pajėgos, retai pripažįstančios smūgį Kryme, pirmadienį atnaujintame pranešime paskelbė, kad per operaciją žuvo V.Sokolovas kartu su dešimtimis kitų karininkų ir dar 105 buvo sužeisti. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbė admirolo pavardę ir nuotrauką.
Kol kas neaišku, kaip Ukrainos specialiosios pajėgos suskaičiavo per išpuolį žuvusius ir sužeistuosius.
Rusija mini tik vieną dingusį
Rusijos gynybos ministerija nepateikė jokio pareiškimo, kuriuo patvirtintų arba paneigtų, kad V.Sokolovas žuvo. Naujausiame pareiškime apie išpuolį Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad dingo tik vienas kariškis, patikslindama ankstesnį pareiškimą, kad žuvo žmogus. Pareiškime teigiama, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė penkias raketas.
Jei tai pasitvirtins, V.Sokolovo nužudymas bus vienas svarbiausių Kyjivo smūgių Kryme, kurį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo iš Ukrainos 2014 m.
Tokiu atveju V.Sokolovas taptų 16-uoju aukšto rango vadu, nužudytu nuo tada, kai Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
Tarp 15 anksčiau paskelbtų žuvusiųjų yra Rusijos 8-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Frolovas ir Rusijos 8-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras Andrejus Suchoveckis.
Žiniasklaida: Rusijos karininkai už pinigus galėjo atskleisti vadų buvimo vietą
Tuo tarpu Ukrainos žiniasklaida rašo, kad pasikėsinti Juodosios jūros laivyno vadą padėjo korumpuoti rusų karininkai, už pinigus atskleidę vadų buvimo vietą.
Krymo partizanų judėjimas (ATEŠ) leidiniui „Kyiv Post“ teigė, kad partizanai už finansinį atlygį iš Rusijos karininkų gaudavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.
„Maskvos nesugebėjimas laiku sumokėti savo kariškiams suvaidino pagrindinį vaidmenį praėjusią savaitę surengtoje niokojančioje raketinėje atakoje prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą“, – teigiama leidinio straipsnyje.
Pasak ukrainiečių pusėje kovojančių partizanų, vien tik mokėjimų vėlavimas nepriverčia Rusijos kariškių nusiteikti prieš Rusijos valdžią, nes tie, kurie jiems padeda, taip pat mano, kad jų šalis „kariauja nusikalstamą karą ir kad tai turi būti sustabdyta“.
Kartu pažymima, kad finansinis atlygis „padeda jiems apsispręsti bendradarbiauti su ATEŠ judėjimu ir tarnauja kaip papildoma paskata“.
Rusijos valdžia atkakliai nekomentuoja
Gynybos ekspertas Egidijus Papečkys sako, kad rusiški šaltiniai pripažįsta, kad anksčiau Ukrainos pajėgų suduotas smūgis Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje iš tiesų buvo stiprus ir kad greičiausiai žuvo laivyno vadovybė, padaryta didelių nuostolių štabo karininkams.
„Tiesa, Kremlius kol kas nuostolių ne tik kad nepripažįsta, bet ir atkakliai nekomentuoja“, – pastebi Egidijus Papečkys.
Rusų žiniasklaida mini jį dalyvavus posėdyje
Tuo tarpu propagandinė Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad Juodosios jūros laivyno vadas yra gyvas.
Pasak naujienų agentūros „Ria Novosti“, Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas neva antradienį dalyvavo Gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Vaizdo įraše admirolas trumpai matomas atskirai vienas kadre, neva besiklausantis gynybos ministro kalbos.
Posėdis vyko Maskvoje, pirmininkaujant gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
Britų žvalgyba: rusų laivynas iš dalies neteko galimybės blokuoti uostus
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė keletą rimtų išpuolių, kurių kulminacija –rugsėjo 20 ir 22 d. įvykdyti smūgiai jo būstinei Sevastopolyje.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, jog šie išpuoliai padarė daugiau žalos ir buvo labiau koordinuoti nei iki šiol.
Fizinė žala laivynui beveik neabejotinai yra didelė, tačiau lokali, pažymėjo britų žvalgyba.
Beveik neabejotinai laivynas ir toliau gali vykdyti savo pagrindines karo meto misijas – smūgius sparnuotosiomis raketomis ir tęsti patruliavimą vietiniam saugumui užtikrinti.
Tačiau tikėtina, kad jo gebėjimas tęsti platesnio masto regioninio saugumo patruliavimą ir vykdyti faktinę Ukrainos uostų blokadą sumažės, mano Gynybos ministerijos ekspertai.
Taip pat tikėtina, kad sumažės jo pajėgumai ginti savo turtą uoste ir atlikti įprastinę techninę priežiūrą.
„Juodojoje jūroje vyksta dinamiškas, gilus smūginis mūšis. Tikėtina, kad tai verčia Rusiją laikytis reaktyvios pozicijos ir kartu parodo, kad Ukrainos kariuomenė gali pakenkti Kremliaus simbolinei ir strateginei galios projekcijai laikinai okupuotame Sevastopolyje“, – rašoma apžvalgoje.
Ukraina skelbia paleidusi 12 raketų
Ukrainos specialiosios pajėgos atnaujintoje ataskaitoje apie smūgį Sevastopolyje nurodė, kad oro pajėgos paleido 12 raketų į Juodosios jūros laivyno štabą, nes taikėsi į teritorijas, kuriose buvo sutelktas personalas, karinė įranga ir ginklai.
Buvo pataikyta į dvi priešlėktuvinių raketų sistemas ir keturis Rusijos artilerijos dalinius, nurodė specialiosios pajėgos.
Pranešama, kad Maskvos įvesta valdžia Sevastopolyje imasi papildomų gynybos priemonių dėl pastarosiomis dienomis padažnėjusių Ukrainos atakų prieš Krymą.
Sevastopolis yra itin svarbus regionas, teikiantis platformą, iš kurios Rusija per 19 mėnesių trunkantį karą surengė daugelį savo oro atakų prieš Ukrainą.
Ukraina nuolat didina atakų skaičių Juodojoje jūroje ir Krymo pusiasalyje ir pradėjo naudoti ne tik dronus, bet ir raketas. Kyjivas teigė, kad sunaikinus Rusijos Juodosios jūros laivyną, karo pabaiga gerokai paspartėtų.
Pirmadienį Ukraina atnaujino raketų smūgius ir atakavo karinį aerodromą Sevastopolyje. Per antskrydį ir po jo mieste trumpam buvo paskelbtas oro pavojus.
