„Per pastaruosius penkerius metus žiūrėjau daug dokumentinių filmų ir sužinojau daugiau apie jį. Dabar nebeturiu neigiamų emocijų jo atžvilgiu. Jo tikslai buvo geri“, – teigė 29 metų vaikinas.
2000 metais Rusijoje atėjus į valdžią Vladimirui Putinui prasidėjo J.Stalino politikos peržiūrėjimas ir savotiškas šio diktatoriaus kultas. Ūsuotojo despoto kultą dar labiau skatina artėjantys Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimo renginiai.
Maskvoje ar net Magadane pasirodo vis daugiau demonstrantų, nešančių milijonus žmonių pražudžiusio režimo lyderio portretus. Praėjusį mėnesį J.Staliną garbinantys plakatai pasirodė Sankt Peterburgo mokyklose, o Rusijos komunistai netgi siūlo įkurti diktatoriaus darbus šlovinantį muziejų.
Vasario mėnesį Jaltoje buvo atidengtas paminklas, skirtas pažymėti „Didžiojo trejeto“ (Franklino D.Roosevelto, Winstono Churchillio ir J.Stalino) susitikimui, nepaisant to, kad prieš tai protestavo Krymo totoriai, kuriems šis diktatorius atnešė tik kančias.
„J.Stalino reabilitacija vyksta pamažu“, – pasakojo istorikas Nikita Petrovas. „Tai neišmoktų istorijos pamokų, atsisakymo pažvelgti į save ir pripažinti, kad buvome pasirinkę neteisingą kelią, kad mūsų šalis nusikalto ir prieš savo žmones, ir prieš kaimyninių šalių gyventojus“, – darė išvadą ekspertas.
„J.Stalino reabilitacija vyksta pamažu“, – pasakojo istorikas Nikita Petrovas.
Jo teigimu, valdžios atstovai, kurie vis dar ilgisi Sovietų Sąjungos kaip supervalstybės statuso, sąmoningai propaguoja J.Stalino kaip tvirto lyderio, atvedusio į pergalę Antrojo pasaulinio karo metu ir industrializavusio valstybę, įvaizdį. Šios nuotaikos persidavė ir visiems Rusijos piliečiams.
Levados centro apklausų duomenimis, net 45 procentai rusų mano, kad Stalino režimo aukos yra pateisinamos dėl „aukštesnių tikslų“. „Stalino režimas niekada nesiekė išnaikinti etninių grupių“, – pareiškė V.Putinas balandžio mėnesį, gindamas Sovietų Sąjungos veiksmus, dažnai lyginamus su nacių Vokietija.
Praėjus beveik 60 metų nuo tada, kai 1956 metais komunistų vadas Nikita Chruščiovas panaikino Stalino kultą ir pasmerkė jo veiksmus, diktatoriaus įvaizdis Rusijoje vis dar išlieka prieštaringai ir dažnai teigiamai vertinamas.
„J.Stalinas yra mūsų genuose. Sunku būti vadovu ir nesivadovauti jo metodais“, – teigė rašytojas Viktoras Jerofejevas. Jo teigimu, jis girdėjęs netgi istoriją, kad du pagyvenę vyriškiai, turėję širdies problemų, pasimirė, besiginčydami dėl J.Stalino įtakos Rusijos istorijai.
„J.Stalinas yra mūsų genuose. Sunku būti vadovu ir nesivadovauti jo metodais“, – teigė rašytojas Viktoras Jerofejevas.
Istoriko N.Petrovo teigimu, daugiau nei dešimt milijonų mirė iš bado, penki milijonai buvo ištremti į Rusijos gilumą ir nuo šešių iki septynių milijonų buvo areštuoti dėl politinių priežasčių. Štai toks J.Stalino atminimas jo aukų atžvilgiu.
Daugelis analitikų įspėja, kad sugrįžęs Stalino kultas gali versti pakartoti ir istorijos eigą.
„Kol Rusijos istorija yra pateikiama kaip nenutrūkstama pergalių prieš priešus grandinė, be nuoširdaus mūsų protėvių darbų įvertinimo, tol neturėsime jokios gynybos prieš tų klaidų pakartojimą“, – rašė gazeta.ru savo vedamajame straipsnyje.
Bet tokie argumentai neįtikina teisės studento M.Kosyriovo. Jo teigimu, V.Putinas kaip ir J.Stalinas priverstas kautis su Vakarais, nes gina savo valstybės interesus.
„Aš matau, kas darosi Ukrainoje. kaip Amerika spaudžia mus dėl Ukrainos, ir žinau, kad reikalai nebuvo geresni ir anksčiau, kad nėra kito kelio“, – teigė įsikarščiavęs studentas, gindamas V.Putino veiksmus.
