Kai 2012 metais V.Putinas ruošėsi trečiai prezidento kadencijai, Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas apibūdino jo valdymą kaip „Dievo stebuklą“, rašo „Politico“.
Tuomet kritikai sakė, kad per kampanijos metu vykusį susitikimą patriarcho žodžiai tapo ryškia iliustracija, kaip nyksta riba tarp valstybės ir Bažnyčios. Vėliau giliai tikintis V.Putinas pasuko ultrakonservatyvizmo link, paskelbdamas save tradicinių krikščioniškių vertybių gynėju.
Pasak „Politico“, 2019-ųjų pabaigoje, kai Rusijos stačiatikių bažnyčios institucija vis dar yra ištikima pasaulietinei šalies valdžiai, Kremliaus santykiai su eiliniais tikinčiaisiais darosi vis labiau įtempti.
Krikščionys stačiatikiai sudaro didelę šiemet į Rusijos gatves išėjusių protestuotojų dalį. Daug jų savo sprendimą imtis veiksmų grindė tikėjimu.
Griežtas susidorojimas su demonstracijų dalyviais Maskvoje, kur opozicionieriams nebuvo leista dalyvauti savivaldos rinkimuose, įžiebė masinius neramumus. Ir daugeliui tai buvo lūžio taškas.
„Dalyvavau protestuose šią vasarą dėl religinių įsitikinimų. Jėzus sakė mylėti savo artimą, kaip save patį, jis mirė nukryžiuotas už mus. Negali būti abejingas, kai matai kenčiančius žmones, kai matai nesąžiningus teismo sprendimus“, – portalui sakė 27 metų finansininkė iš Maskvos Jelena Morgunova.
Tačiau ne tik eiliniai tikintieji išėjo į gatves. Į smurtą ir represijas atsakė individualūs religiniai lyderiai, siekiantys apginti su jų tikėjimu siejamas vertybes, kurias, pasak jų, pamina Rusijos pareigūnai.
Rugsėjį Rusijos stačiatikių bažnyčios popai pasirašė atvirą laiką, kuriame daugiausia jaunų protestuotų teismų procesus jie vadino „represyviais“.
Ligi šiol šeši protestuotojai vis dar laukia teismo už grotų, aštuoniems buvo skirtos įkalinimo iki penkerių metų bausmės.
Kreipdamiesi į teisėsaugos pareigūnus, jie pabrėžė, kad „daug jūsų buvo pakrikštyti Stačiatikių bažnyčioje ir laikote save tikinčiaisiais“. Beveik 200 popų ragino nenaudoti teismų siekiant nuslopinti nepasitenkinimą, taip pat nenaudoti jėgos.
„Politico“ rašo, kad šis laiškas buvo precedento neturintis dvasininkijos nepriklausomybės pademonstravimas. Jis atgaivino prisiminimus apie tokius popus kaip tėvas Glebas Jakuninas, kuris oficialiai ateitistinėje sovietinėje eroje kovojo už žmogaus teises.
Verslo laikraštis „Vedomosti“ pavadino šį popų žingsnį „drąsiu ir giliai krikščionišku“, kurį palaikė didelė dalis tikinčiųjų.
K.Lučenko: „Tai – pirmas kartas, kai Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkai žengė kolektyvinį žingsnį, kurio nesankcionavo Bažnyčios vadovai.“
„Tai – pirmas kartas, kai Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkai žengė kolektyvinį žingsnį, kurio nesankcionavo Bažnyčios vadovai“, – religijos ekspertė Ksenia Lučenko rašė komentare tyrimų centrui „Carnegie Moscow Centre“.
Pasak jos, šis laiškas įeis į Bažnyčios istoriją.
„Negali egzistuoti vakuume“
Kai Maskvoje buvo sulaikytas Aleksejus Miniailo, pagarsėjęs labdaringa veikla ir politiniu aktyvizmu, keli popai lankėsi jo teismo posėdžiuose reikšdami paramą. Galiausiai kaltinimai masinių neramumų kurstymu buvo panaikinti.
Tačiau Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovas spaudai Vachtangas Kipšidzė apkaltino dvasininkus, esą jie kišasi į politiką. „Politico“ rašo, kad mažiausiai vienam iš laišką pasirašiusių popų buvo uždrausta laikyti mišias.
„Politinė kova su pareigūnais niekada nebuvo ir nebus Bažnyčios misija“, – sakė V.Kipšidzė.
Laišką pasirašę popai, pavyzdžiui, tėvas Olegas Batovas, jautė neturėję kito pasirinkimo.
„Bažnyčia – visuomenės dalis. Ji negali egzistuoti vakuume. Valstybė be teisingumo nėra geresnė už gaują plėšikų“, – O.Batovas sakė „Politico“ ir pridūrė, kad, deja, daug policijos pareigūnų sadistiškai mėgavosi panaudodami smurtą prieš protestuotojus.
Tačiau stačiatikiams rūpi ne tik brutalūs areštai. Tikintieji taip pat remia aštuonis asmenis, kuriems gresia iki 10-ies metų kalėjimo: jie buvo apkaltinti „ekstremistinio“ judėjimo formavimu siekiant nuversti vyriausybę.
Savo ruožtu jauni žmonės tikina tiesiog susirinkdavę „McDonald's“ restorane pasvajoti apie geresnę šalį.
Aktyvisto transformacija
Pasak „Politico“, ryškiausias augančio stačiatikių pasipriešinimo V.Putino valdymui pavyzdys yra Dmitrijaus Corionovo transformacija. Jis – buvęs nebegzistuojančios radikalios stačiatikių grupės „Dievo valia“, fiziškai puldavusios liberalus aktyvistus, lyderis.
D.Corionovas buvo ultrakonservatyvių stačiatikių aktyvistų kartos modelis. Jis taip pat glaudžiai bendradarbiavo su svarbiausiais Bažnyčios asmenimis, įskaitant buvusį patriarcho Kirilo atstovą spaudai tėvą Vsevolodą Čapliną.
Šiandien D.Corionovas palaiko santykius su Marija Aliochina – aktyviste iš feministinės grupės „Pussy Riot“. Jis dažniau matomas opozicijos protestuose ar pasisakantis už sovietinės eros reliktų panaikinimą iš Rusijos gatvių.
„Groteskiška propaganda ir ksenofobija po Krymo aneksijos privertė daug rusų stačiatikių suvokti, kad mūsų visuomenė juda neteisinga kryptimi, kad neįmanoma susitapatinti su blogiu“, – portalui sakė D.Corionovas.
Aktyvistas kaltino Kremlių, kad jis išnaudoja religiją kurstant neapykantą prieš ukrainiečius.
Pasak D.Corionovo, galbūt V.Putinas nuoširdžiai tiki Dievą, tačiau jo krikščionybės suvokimas yra iškreiptas.
