Pirmadienį Kremlius paskelbė ištraukas iš R.T.Erdogano laiško V.Putinui, kuriame Turkijos lyderis apgailestauja dėl Rusijos karo lėktuvo numušimo lapkričio mėnesį.
Yra ir ekonominių šio netikėto žingsnio priežasčių, tačiau abiejų lyderių ideologinis artumas tikriausiai padėjo užglaistyti kivirčą.
Po to, kai Rusijos lėktuvas iš Sirijos trumpam įskrido į Turkijos oro erdvę ir buvo numuštas Turkijos karinių oro pajėgų, V.Putinas pareikalavo atsiprašymo ir žalos kompensacijos Rusijai. Tačiau R.T.Erdoganas tvirtino, kad tai V.Putinas turėtų atsiprašytų už oro erdvės pažeidimą. Abi pusės kaltino viena kitą remiant teroristus Sirijoje. Kartais jų retorika buvo tokia arši, kad atrodė, jog abiejų valstybių vadovų susitaikymas – nerealus.
Bausdama Turkiją Maskva nutraukė turistines keliones į Turkiją, uždraudė Turkijos statybų įmonėms dirbti Rusijoje, nebeįsileido Turkijos vaisių, daržovių ir paukštienos. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas praėjusiais metais skaičiavo, kad Rusijos sankcijos Turkijos ekonominį augimą 2016 m. sulėtintų 0,3-0,7 proc. Tačiau R.T.Erdoganas nereagavo.
Šiemet Rusijos turistų į Antaliją, kuri pastaraisiais metais buvo rusų vienas mėgstamiausių pajūrio kurortų, krito net 95 proc. Tai gal ir nebūtų tragedija – Turkija paprastai sulaukia penkis kartus daugiau turistų iš Europos, o ne Rusijos. Tačiau šiemet britai ir vokiečiai taip pat laikosi atokiau nuo Turkijos dėl saugumo priežasčių. Tad iš viso turistų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo 45 proc. Tai galėjo padaryti įtakos R.T.Erdogano nuomonės kaitai, tačiau Turkijos prezidento politiniai skaičiavimai tikriausiai yra sudėtingesni.
Vos Kremlius paskelbė žinią apie R.T.Erdogano laišką, Turkija ir Izraelis paskelbė normalizuojantys diplomatinius santykius, kurie pašlijo prieš 6 metus. 2010 metais izraeliečių pajėgos surengė reidą prieš laivų flotilę, mėginusią nugabenti humanitarinės pagalbos siuntą blokuojamam Gazos Ruožui. Per jį žuvo 8 turkai.
Santykių normalizavimas leis Turkijai išskirstyti savo apsirūpinimą energija: Izraelis dabar gali statyti dujotiekį į Kiprą, kuris padėtų Turkijai tapti mažiau priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų. „Gazprom“ šiuo metu tenkina apie 55 proc. Turkijos energetinių poreikių.
Rusija yra mirtinai prieš dujotiekį. Izraelis supranta projekto riziką, ir turi alternatyvių planų dujas siųsti į Egiptą, ten jas suskystinti ir eksportuoti laivais, o ne dujų vamzdžiais.
Kad dujotiekis į Kiprą taptų realybe, R.T.Erdoganui reikia kalbėtis su Rusija, galbūt net pradėti atgaivinti į lentyną padėtus planus dėl naujo rusų dujotiekio į Turkiją, iš kur dujas būtų galima toliau eksportuoti į Pietų Europą.
R.T.Erdoganas supranta, kad jam lengviau išlaikyti pragmatiškus – quid pro quo – santykius su V.Putinu nei, tarkim, su Europos Sąjungos lyderiais.
Turkijos geografinė vieta – Artimųjų Rytų pašonėje – taip pat reikalauja draugiškų santykių su didžiosiomis valstybėmis. R.T.Erdoganas yra nepastovus, tačiau taip pat ir gudrus – jis supranta, kad jam lengviau išlaikyti pragmatiškus – quid pro quo – santykius su V.Putinu nei, tarkim, su Europos Sąjungos lyderiais.
Europa yra pažadėjusi turkams bevizes keliones mainais už Turkijos pažadą priimti atgal migrantus be dokumentų, kurie į Europą atvyksta iš Turkijos teritorijos. Tačiau tam, kad būtų atsisakyta vizų, ES reikalauja Turkijos pakeisti kritikuojamus antiterorizmo įstatymus, pagal kuriuos į kalėjimą buvo uždaryti žurnalistai ir aktyvistai. R.T.Erdoganas atsisako tai daryti.
Praėjusią savaitę Rusijos parlamentas priėmė net dar griežtesnius antiterorizmo ir antiekstremizmo įstatymus nei Turkijoje. Nuo liepos 20 d. už terorizmo „pateisinimą“ ar „kurstymą“ socialiniuose tinkluose grės maksimali 7 metų kalėjime bausmė. Dėl ekstremizmo – itin laisvai apibrėžto nusikaltimo, už kurį šimtai žmonių kasmet baudžiami baudomis ar įkalinami – dabar grės maksimaliai 8 metų kalėjime bausmė. Pavyzdžiui, Turkijoje už tai gresia 3 metai kalėjime.
Telekomunikacijų operatoriai yra priversti 6 mėnesius saugoti visas žinutes ir pokalbių telefonu įrašus, o teisėsaugai pareikalavus, juos atiduoti kartu su dešifravimo įrankiais. Kaip rašo L.Beršidskis, tai tikriausiai labiausiai represyvus teisinis rinkinys, priimtas Rusijoje nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.
R.T.Erdoganas turėtų jausti pavydą V.Putino galėjimui elgtis kaip tik nori savo šalyje – tačiau kartu jausti ir giminingumą. Abu autoritariniai lyderiai panašiai suvokia, kas kelia grėsmę jų valdžiai jų pačių šalyse. Jie abu mato pasaulį kaip areną, kurioje vyksta žūtbūtinė konkurencinė kova, ir kur ekonominė nauda kaskart nugali.
Kivirčas tarp dviejų diktatorių buvo nenatūralus, o ar paprastas atsiprašymas jį užglaistys? R.T.Erdoganas yra pasirengęs leisti Kremliaus propagandai švęsti pergalę, jei tai yra būtina tam, kad vėl būtų galima kurti susitarimus su Rusija. Ir tam, kad Vakarams būtų parodyta, jog jam netrūksta alternatyvių partnerių, kurie jo neverčia laikytis jų vertybių.
