Net ir po sužlugdyto perversmo tūkstančiai turkų budi gatvėse. „Demokratijos sargyba“ pavadintas judėjimas demonstruoja tautos paramą Recepo Tayyipo Erdogano ir jo AKP (Teisingumo ir vystymosi) partijos veiklai.
„Mes labai mylime savo prezidentą“, – entuziastingai šaukė 29-erių metų viešojo sektoriaus darbuotojas Ersinas Korkmazas „The Guardian“ žurnalistui. Į mitingą jis atėjo apsigaubęs Turkijos vėliava, kartu su savo dukterimis.
„Jis geriausias mūsų lyderis nuo Mehmedo Užkariautojo laikų“, – tikino vyras, kalbėdamas apie Otomanų imperijos sultoną, kuris užėmė Konstantinopolį 1453 metais.
Jaučia rūpestį
Vakarų politikams ir politikos analitikams vis dar keista, kad itin griežtais sprendimais pasižymintis Turkijos lyderis, masinėmis represijomis malšinantis ir šio sukilimo padarinius, išlaiko didelį populiarumą eilinių turkų akyse.
„Kai kurie žmonės vadina jį diktatoriumi, bet tie, kurie matė ankstesnius lyderius, žino, kad jis toks nėra“, – tikino 42 metų taksi vairuotojas Ademas Cenkaya.
„Todėl mes už jį ir balsuojame. Iki paskutinio atodūsio už Erdoganą“, – aistringai aiškino jis.
Prezidento rėmėjai išskiria tris esmines priežastis, kodėl R.T.Erdoganas toks populiarus.
Visų pirma, jis daugelio laikomas žemesnės ar vidutinės žemesnės klasės žmonių atstovu. Šie sluoksniai ilgą laiką buvo ignoruojami buvusių šalies vadovų, o dabartinis prezidentas dažniausiai kreipiasi būtent į juos.
Erdoganui mes rūpime. Tai pagrindinis dalykas. Jis yra vienas iš mūsų, – pridūrė vyras.
„Esmė ta, kad prieš Erdoganą buvę prezidentai nevertino žmonių“, – žurnalistams sakė AKP partijos vėliavą gatvėje laikantis Ismailas. „Erdoganui mes rūpime. Tai pagrindinis dalykas. Jis yra vienas iš mūsų“, – pridūrė vyras.
Europos užsienio reikalų tarybos analitikė Asli Aydintasbas teigė: „AKP partijos naratyvas visada buvo apie tai, kad periferija turi atsiimti galią iš elito. Erdogano rėmėjai mato jį, kaip šio naratyvo išpildytoją. Anksčiau valstybinės institucijos buvo vertinamos kaip nukreiptos prieš žmogų, o dabar žmonės tapatinasi su jomis“.
Sugrąžina religijos įtaką
Antra, Turkijos prezidentas atspindi konservatyvių islamo sekėjų idėjas. Tikintieji, kurie jautėsi atsidūrę užribyje nuo to laiko, kai šalyje įsigalėjo Mustafa Kemalis Ataturkas, pagaliau atgavo galios svertus.
Tokių turkų, nusivylusių sekuliaria valstybe, pastaruoju metu atsirado dar daugiau.
„Prieš Erdoganą valdžia buvo korumpuota ir bedieviška. Dėkui dievui, kad mes atstatome dalykus ateities kartoms“, – sakė E.Korkmazas. Tokių turkų, nusivylusių sekuliaria valstybe, pastaruoju metu atsirado dar daugiau.
Galiausiai, R.T.Erdogano ir AKP partijos valdžia padėjo Turkijai suklestėti ekonomine prasme. Šalies lyderis nesibaimina rimtų infrastruktūros pertvarkų, valstybė organizuoja tiltų, kelių, metro linijų statybas, pagerinta sveikatos apsaugos sistema.
Taksi vairuotojas A.Cenkaya tvirtina, kad jo mama ilgą laiką ligoninėje nesulaukė jokios priežiūros, o štai atėjus į valdžią R.T.Erdoganui jai buvo atlikti net trys tyrimai ir gydymas pajudėjo iš vietos.
Visuomenė suskaldyta
Paprasti turkai šiuos aktyvius valdžios veiksmus ir kai kuriuos sėkmingus jų rezultatus tiesiogiai priskiria būtent šalies prezidento asmenybei.
Knygos „Turkijos pakilimas“ autorius Soneras Cagaptajus teigė, kad šie AKP valdžios pasiekimai turkus verčia užmerkti akis prieš šalies lyderio autoritarinį posūkį.
„Kiekvieną kartą, kai Erdoganui kažkas nepasiseka, tai pavadinama opozicijos sąmokslu, bandymu jį nuversti. Sekėjų akyse tai tapo tinkamu paaiškinimu“, – kalbėjo S.Cagaptajus.
Jo teigimu, R.T.Erdoganas greitu metu nepraras populiarumo, tačiau perversmas tik dar labiau suskaldė šalį. „Tie, kuriems patiko Erdoganas, ima jį dievinti, o tie, kuriems jis nepatiko, ima jo nekęsti“, – pabrėžė jis.
