Po to, kai XVIII a. pradžioje olandų keliautojas Velykų dieną išsilaipino saloje, ji tapo žinoma ir kitiems atradėjams bei aplinkinėms šalims. 1888 m. Čilė aneksavo Pietinio Ramiojo vandenyno salą. Tačiau 1953 m. sala buvo atiduota škotų kompanijos žinion, kuri šį žemės plotą pavertė milžiniška avių ranča. Tuo metu, kai avys laisvai bėgiojo po salą, rapa nui žmonės buvo uždaryti mieste. Po 1964 m. sukilimo čiabuviai pasiekė, kad gautų Čilės pilietybę, nes prieš tai jie buvo žmones be jokios pilietybės, ir išsikovojo teisę patiems išsirinkti savo merą.
Čilės vyriausybė neseniai sukūrė ketverių metų 60 mln. dolerių vertės planą salos ekonomikos vystymuisi. Čia planuojama įkurti prabangius viešbučius ir gyvenamuosius namus, į kuriuos norima pritraukti turtingų čiliečių, o į vienos labiausiai nutolusių salų paplūdimius – turistų. Kritikai jau dabar perspėja, kad tai tik padidins ekonominį atskirtį tarp nepasiturinčių rapa nui žmonių ir turtingų čiliečių. Velykų saloje gyvena maždaug 3 tūkst. rapa nui. Tačiau pastaruoju metu į salą jau atsikelia nemažai čiliečių. Ir dabar tik kas trečias gyventojas yra iš rapa nui genties.
Nesantaika tarp rapa nui ir Čilės vyriausybės kilo 2010 m., kai Čilės kariuomenė jėga iškeldino vieną rapa nui klaną iš jų užimtų pastatų ir teritorijų, kurios, anot čiabuvių, istoriškai visada priklausė jiems. Ginkluotos Čilės pajėgos pradėjo šaudyti į čiabuvius ir daugelį rimtai sužeidė. Nors dėl šio incidento Jungtinės Tautos rimtai perspėjo Čilės valdžią, šalies prezidentas teigė, kad jėga buvo būtina siekiant sugrąžinti viešąją tvarką.
Rapa nui bendruomenėje vis garsiau kalbama apie nepriklausomybę nuo Čilės. Tačiau anksčiau vykę protestai neretai pasibaigdavo smurtu prieš genties žmones. Per praėjusių metų rugpjūtį įvykusį protestą, kai rapa nui siekė išsaugoti jiems šventas vietas ir užsitikrinti žmogaus teises, pagrindinis bendruomenės lyderis buvo sulaikytas ir išvežtas į kalėjimą Čilėje.
Šiuo metu rapa nui žmonės labiausiai siekia gauti teises į žemę, kurioje jie gyvena daugybę metų, prižiūrėti ją pagal savo tradicijas ir tai tvariai derinti su turizmu. Nepriklausomybės siekiančios rapa nui organizacijos, save pasiskelbusios Rapa nui parlamentu, vadovas jau pradėjo pirmuosius žingsnius teismuose su Čilės vyriausybe dėl nepriklausomybės.
2015 m. šis Rapa nui parlamentas naujuoju karaliumi karūnavo 81 metų Valentino Riroroko Tuki – paskutinio tikrojo genties monarcho anūką. Tai buvo kaip protesto žingsnis, kuriuo rapa nui žmonės siekia 1888 m. aneksijos pakto panaikinimo. Rapa nui parlamentas teigia, kad, būtent remiantis šiuo paktu, čiabuvių bendruomenės buvo iškeldintos iš protėvių žemių jėga.
Rapa nui aktyvistai taip pat siekia geresnės sveikatos priežiūros sistemos bei elementarios infrastruktūros, tokios kaip vandentiekis, elektra.
Tačiau tikrai ne visi rapa nui žmonės pritaria nepriklausomybės judėjimui. Genties vyresniųjų tarybos vadas Alberto Hotus primena, kad salos gyventojai yra priklausomi nuo Čilės dėl čia plukdomo maisto, telekomunikacijos ar sveikatos paslaugų, kad ir kokios jos būtų. Net pagrindinis rapa nui pragyvenimo šaltinis turistai, taip pat čia atkeliauja per Čilę kasdieniu 5 valandų trukmės skrydžiu iš Santjago. Tarybos vadas teigia, kad, nutraukus ryšius su Čile, rapa nui genčiai vėl tektų badauti.
O Čilės valdžios komisaras Velykų salos klausimais teigia, kad politikai jau svarsto apie siūlymus rapa nui žmonėms, kaip jie galėtų turėti daugiau galių tvarkant bent jau finansinius klausimus. Taip pat esą planuojama tobulinti elektros tiekimą ir švietimą abiem kalbomis – ispanų ir rapa nui.
