Kaip rašo „Time“, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šiomis dienomis reikia draugų, ir bent vieną jų V.Putinas rado Kinijoje. Rusijos prezidentas „padarė pertrauką nuo krizės Ukrainoje“ ir šią savaitę apsilankė Kinijoje. Antradienį jis susitiko su šalies vadovu Xi Jingpingu, kuris, kaip pranešė valstybinė žiniasklaida, šiltai sutiko V.Putiną. Xi Jingpingas ir anksčiau yra teigęs, kad glaudesni Kinijos ir Rusijos santykiai buvo neišvengiami ir svarbūs užtikrinant gerovę abiejose šalyse.
Šie žodžiai yra daugiau nei diplomatinis mandagumas. Nors Rusija ir Kinija nuolat atvirai demonstruoja draugystę pastaruosius du dešimtmečius, nepasitikėjimas tarp jų yra išlikęs. Pastarasis – ideologinio susiskaldymo ir šaltojo karo sienų ginčų palikimas. Vis dėlto senos žaizdos gyja. Kreipdamasis į Kiniją kaip į „patikimą draugą“ V.Putinas, lankydamasis šalyje, teigė, kad šių dviejų šalių santykiai „pasiekė aukščiausią lygį per visą ilgaamžę istoriją“.
Šilti jausmai – lyg paguoda, abiem šalių lyderiams, suvokus, kad jie tampa vis labiau izoliuoti. Rusijai aneksavus Krymą Vakarai ėmėsi sankcijų prieš ją, o agresyvi Kinijos pozicija dėl teritorinių ginčų yra nepriimtina daugumai jos kaimynų, tarp jų – Japonijai bei Filipinams. Praėjusią savaitę Vietname nusirito prieš Kiniją nukreiptos riaušės. Šimtai Kinijos piliečių nuo gyvybių pareikalavusio smurto Vietname pabėgo į Kambodžą.
Dėl nesutarimų abiem atvejais išaugo įtampa tarp Rusijos, Kinijos ir JAV. Taigi šiame kontekste Rusijai ir Kinijai, kurioms trūksta pasaulio diplomatinės paramos, beliko remtis vienai į kitą.
Glaudesnio šių dviejų šalių bendradarbiavimo reikia ir dėl ekonominių priežasčių. Rusijos „riaumojanti“ ekonomika daugiau neberiaumoja. Praėjusių metų augimas tebuvo 1,3 proc., o Tarptautinis valiutos fondas tikisi tokio pat nedidelio skaičiaus ir 2014-aisiais. Tai verčia V.Putiną ieškoti naujų investicijų ir rinkų šalies eksportui. Prekyba tarp Rusijos ir Kinijos augo nuo 1990-ųjų. Kinų bendrovės mato Rusiją kaip potencialų taikiklį verslui. Šią savaitę kinų visureigių gamintojas „Great Wall Motor“ paskelbė planus statyti 340 mln. dolerių kainuosiančią gamyklą Rusijoje.
Iš Rusijos perspektyvos, Ukrainos krizė tik paskatino ekonominius ryšius su Kinija. V.Putinas jau duoda ženklų, kad jis savo šalies ekonomikos ateitį mato Rytuose, o ne Vakaruose. Dar 2012 m. jis buvo pareiškęs, kad Azija – „svarbiausias veiksnys sėkmingai ateičiai visoje šalyje“.
Europos Sąjunga yra Rusijos pagrindinė prekybos partnerė ir investicijų šaltinis, tad su ES esant įtemptiems santykiams, pinigų iš Kinijos galimybė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau.
Tuo metu Kinija visuomet dairosi naujų šaltinių, tokių kaip naftos, medienos, mineralų savo pramonei, o Rusija turi tai, ko ji trokšta. Per savo vizitą Šanchajuje V.Putinas tikėjosi pagaliau padėti tašką ilgai trunkančiose derybose ir su kinais pasirašyti sutartį dėl dujų tiekimo. Trečiadienį pranešta, kad Kinija ir Rusija susitarė dėl dujų tiekimo.
Glaudesni Rusijos ir Kinijos santykiai turi didelę geopolitinę reikšmę Vakarams. Vašingtonui ir Briuseliui bandyti spausti V.Putiną dėl Ukrainos bus sunkiau, kai Maskva ras investicijų šaltinių, turės prekybos ir diplomatinę paramą iš Pekino. Kinija taip pat turi problemų su Vakarais – nuo prekybos ginčų iki kibernetinio šnipinėjimo. Vašingtonas pateikė kaltinimus penkiems kinų karininkams, kurie, kaip teigia amerikiečiai, dalyvavo vykdant kibernetinį šnipinėjimą. Laimei, V.Putinui ir Xi Jingpingui pasisekė – jie turi vienas kitą.
