Rusijos gynybos ministerija mažiau nei prieš mėnesį paskelbė, kad finansuos tyrimus, kurie padėtų užkirsti kelią vadinamosioms spalvotosioms revoliucijoms.
„Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad pavojus yra realus“, – teigė generolas majoras Michailas Smyslovas. „Savaime suprantama, kad mes turime perprasti, kaip užkirsti kelią tokiems pavojams“, – pridūrė jis.
Naujausioje savo kalboje, sakytoje aukšto rango teisėsaugos pareigūnams, V.Putinas taip pat įspėjo stebėti vis labiau aktyvėjančias „spalvotųjų revoliucijų rengimo technologijas“.
„Nuo nesankcionuotų protestų gatvėse iki neapykantą ir smurtą skatinančių pasisakymų socialinuose tinkluose“, – pavojaus skalę apibrėžė Rusijos lyderis. „Jų tikslas akivaizdus – provokuoti atvirą konfliktą, suduoti smūgį valstybės konstituciniams pagrindams ir netgi mūsų suverenumui“, – aiškino V.Putinas.
Terminą „spalvotosios revoliucijos“ Kremliaus veikėjai pradėjo naudoti norėdami sumenkinti masinius protestus, kilusius prieš nedemokratiškus valdžios veiksmus, kurie nuo 2000 iki 2005 metų vyko Serbijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Libane ir Kirgizijoje.
Terminą „spalvotosios revoliucijos“ Kremliaus veikėjai pradėjo naudoti norėdami sumenkinti masinius protestus, kilusius prieš nedemokratiškus valdžios veiksmus, kurie nuo 2000 iki 2005 metų vyko Serbijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Libane ir Kirgizijoje.
Stebėdamas Arabų pavasarį ar Maidano judėjimą Ukrainoje Kremlius sukūrė versiją, teigiančią, kad už visų šių judėjimų stovi Jungtinės Amerikos Valstijos, remiančios šių šalių opozicijas, keliančios tariamą chaosą ir griaunančios režimus.
Po panašių 2011 metų gruodžio mėnesio protestų Rusijoje, Kremlius žymiai griežčiau ėmė bausti už nesankcionuotų protestų rengimą. Dar atidžiau imta sekti nevyriausybinių organizacijų veiklą, o bet koks finansavimas iš užsienio laikomas išdavyste ir galima užsienio agentų veikla.
Šie veiksmai, pasak W.Wrighto, rodo Kremliaus baimę, kad Rusijos žmonės gali sukilti, matydami neteisėtus valdžios atstovų veiksmus bei piktnaudžiavimą.
Pasak analitiko, V.Putinas nesibaimina nei kariuomenės maišto, nei rinkimų, kurie valdomi griežta Kremliaus ranka. Panašu, kad baimės nekelia ir tariamas elito maištas, apie kurį kalbėjo kai kurie Rusijos politikos tyrėjai.
Tad didžiausią pavojų dabar kelia spontaniškas pilietinis pasipriešinimas, galintis kilti iš pačios visuomenės.
„Neįtikėtinas greitis, su kuriuo tokie pasipriešinimai nušluoja režimus ir pakeičia visą geopolitinį žemėlapį, gali būti šokiruojantis. Matėme tai ir Serbijos, ir Tuniso atveju. Šios mintys Rusijos vadui turėtų neleisti ramiai miegoti naktimis“, – prognozavo W.Wrightas.
