„Ji sakė, kad rinkimai nesąžiningi ir neteisingi“, – teigė Rusijos prezidentas, aiškindamas, kodėl mato JAV valstybės departamento įtaką už masinių protestų Maskvoje ir Sankt Peterburge.
„Turime saugoti savo nuo tokių bandymų kištis į vidaus reikalus“, – perspėjo tuomet Rusijos lyderis, kalbėdamas apie H.Clinton komentarus.
Po penkerių metų V.Putinas gavo progą keršyti. JAV demokratų partiją sukrėtė elektroninių laiškų nutekinimo skandalas, už kurio stovi Rusijos programišių grupuotės, pavaldžios Kremliui.
Daugelis ekspertų jau spėjo pastebėti, kad respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas iš Maskvos sulaukia ne tik susižavėjimo, bet ir paramos, tačiau mažai kas atkreipė dėmesį ir į tai, kokią neapykantą Kremlius jaučia H.Clinton.
Buvę JAV valstybės pareigūnai atskleidė, kad V.Putinas buvo asmeniškai įžeistas ir įskaudintas dėl H.Clinton komentarų ir savo įsiūtį tiesiogiai išreiškė pačiam prezidentui Barackui Obamai. Kremliaus neįtikino ir tai, kad tuometinė valstybės sekretorė inicijavo dvišalių santykių „perkrovimo“ programą.
Sulaukė keršto
V.Putinas įsiminė H.Clinton pastabas ir pasižymėjo savo užrašuose, kaip pavojų jo režimo saugumui.
„Jis labai pyko dėl Clinton ir ta neapykanta tęsėsi, kol aš buvau savo poste“, – pasakojo iki 2014 metų JAV ambasadoriumi Rusijoje buvęs Michaelas McFaulas.
„Kai kas galėtų pamanyti, kad tai jo galimybė keršyti“, – apie nutekintų demokratų partijos laiškų skandalą kalbėjo jis.
Apie tai, kad H.Clinton rinkimų kampanija sulaukė atakos iš Rusijos viešai prabilo ir vienas jos vadovų Robby Mookas, kuris patvirtino kibernetinės atakos faktą CNN televizijos eteryje.
Ekspertai taip pat sutaria, kad H.Clinton senokai užsitraukusi Kremliaus nemalonę.
Ekspertai taip pat sutaria, kad H.Clinton senokai užsitraukusi Kremliaus nemalonę.
„Manau, kad turime pakankamai įrodymų, kad ponia Clinton neprarado meilės Maskvoje“, – ironizuodamas teigė buvęs žvalgybos pareigūnas Eugene'as Rumeris.
„Sielos jis neturi“
Pati H.Clinton ne kartą yra įgėlusi V.Putinui. Būdama senatore ji dar 2008 metais juokavo, remdamasi tuometinio šalies lyderio George'o W.Busho citata apie V.Putino akyse „pamatytą sielą“. Dabartinės demokratų kandidatės teigimu, V.Putinas dirbo KGB, tad „sielos jis neturi“.
„Clinton perkrovimo politikos atžvilgiu buvo skeptiškesnė, nei kiti administracijos atstovai. Ji buvo griežtesnė rusams. Ji buvo sudėtinga derybų partnere tiek ministrui Lavrovui, tiek Putinui“, – teigė M.McFaulas.
H.Clinton užduotis Rusijoje buvo sunki nuo pat pradžių. Atvykusi į Maskvą ji atsivežė simbolinį mygtuką, ant kurio buvo parašyta ne „perkrovimas“, o „perkrova“.
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas netruko tai pastebėti, o JAV valstybės sekretorė tapo Rusijos žiniasklaidos pajuokos objektu.
Tiesa, „perkrovimo“ politika turėjo keletą sėkmingų epizodų: Rusija atvėrė galimybę NATO kariams pasiekti Afganistaną ir šiek tiek sumažino savo branduolinių ginklų arsenalą.
2010 metų kovo mėnesį H.Clinton netgi susitiko su V.Putinu jo Maskvos užmiesčio viloje. Rusijos lyderis simboliškai aprodė savo medžioklės trofėjų kambarį.
Pyktis sprogo po pasisakymo Lietuvoje
Bet H.Clinton žinojo, kad Rusija pasirengusi visomis įmanomomis priemonėmis spausti amerikiečius. Kai 2012 metų sausį naujasis JAV ambasadorius Rusijoje M.McFaulas atvyko į Maskvą, jį ėmė persekioti ne tik įkyrūs propagandos žurnalistai, bet net ir jo vaikus ėmė sekti specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Sužinojusi apie nuolatinį diplomato persekiojimą H.Clinton pati paskambino jam neapsaugota telefono linija. Kai šis paklausė, ar valstybės sekretorė nebijo, kad jų pokalbio gali būti klausomasi, ji atrėžė: „Aš noriu, kad jie tai girdėtų!“.
Paskutinis lašas, galutinai nutraukęs draugiško bendravimo saitus, buvo H.Clinton pasisakymas Lietuvoje. Jame JAV valstybės sekretorė griežtai supeikė 2011 metų gruodžio mėnesio Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų eigą.
Rusijos žmonės nusipelnė, kad jų balsai būtų išgirsti ir balsai suskaičiuoti. Tai reiškia, kad jie nusipelnė laisvų, skaidrių, sąžiningų rinkimų ir atsakomybę jaučiančių lyderių, – rėžė H.Clinton Vilniuje.
„Rusijos žmonės nusipelnė, kad jų balsai būtų išgirsti ir balsai suskaičiuoti. Tai reiškia, kad jie nusipelnė laisvų, skaidrių, sąžiningų rinkimų ir atsakomybę jaučiančių lyderių“, – rėžė H.Clinton Vilniuje.
Šie Lietuvoje išsakyti žodžiai jau kitą dieną pasiekė V.Putino ausis. Nors kai kurie diplomatai teigė, kad Rusijos lyderis tiesiog ieškojo kaltųjų dėl protestų Maskvoje ir Sankt Peterburge, bet M.McFaulo teigimu, jis išties įsiuto dėl H.Clinton drąsos.
Rodo savo galią
Nežinia, ar V.Putinas išties manė, kad H.Clinton ketina versti jį iš posto, tačiau nuo pasisakymo Vilniuje Kremlius vis dažniau ėmė siųsti žinią, kad JAV „neteisėtai keičia režimus pasaulyje“.
Diktatoriaus Muammaro Kaddafio egzekucija Libijoje itin pykdė ginklus jam pardavinėjusią Rusiją. Rusijos televizijos nuolat rodo epizodus, kaip įpykusi gauja tempia M.Kaddafį, sujungdami su H.Clinton citata: „Atėjome, pamatėme, padarėme“.
Net ir palikusi valstybės sekretorės postą H.Clinton negailėjo griežtų žodžių Rusijai. Krymo aneksiją 2014 metų kovo mėnesį ji lygino su tuo „ką Hitleris padarė ketvirtajame dešimtmetyje“. Tiesa, demokratė nesitikėjo, kad pati gali tapti V.Putino taikiniu.
Pavogti ir D.Trumpo kampanijos komandai perduoti laiškai gali būti tik pirmasis Kremliaus žaidimo žingsnis.
„Aš manau, kad jie tikisi, jog Clinton laimės“, – sakė vienas amerikiečių diplomatas. „Bet jie bando nusiųsti jai žinią, kad yra jėga, su kuria teks skaitytis ir nebus galima juokauti“, – pridūrė jis.
