Tiek iš jos pačios partijos, tiek iš opozicijos pusės auga spaudimas kanclerei Angelai Merkel laikinai sustabdyti „Nord Stream 2“ arba visai jį atšaukti. Esą taip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų pasiųstas signalas, kad buvo peržengta raudona linija. Savo ruožtu Maskva tikina su Aleksejaus Navalno apnuodijimu neturinti nieko bendro, rašo „Politico“.
Vokietijos politikoje Rusijos atžvilgiu matomas susiskaldymas: vieni tiki, kad kalbėjimasis su Rusija yra vienintelis būdas išvengti visiško santykių žlugimo, kiti mano, kad V.Putinas atsitrauks tik tuo atveju, jei Berlynas jam pasipriešins.
Nereikalingas dujotiekis?
Pastaruosius kelerius metus Vokietija kasmet sunaudodavo po 85–90 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, reikalingų viskam – nuo pramonės iki namų šildymo ir elektros gaminimo. Apie trečdalį dujų Vokietija importuoja iš Rusijos, dar trečdalį iš Norvegijos, apie 30 proc. iš Nyderlandų. Likusi dalis atkeliauja iš vidinių šaltinių.
Toks derinys sufleruoja, kad papildomi 55 mlrd. kubinių metrų dujų (toks potencialus „Nord Stream 2“ pajėgumas) būtų nereikalingi, rašo „Politico“.
Čia ir slypi problema: „Nord Stream 2“ yra ne apie papildomus pajėgumus, o apie pagrindinio rusiškų dujų kelio į Europą pakeitimą. Šiuo metu jis veda per Ukrainą.
Nyderlanduose nerimas dėl aplinkosaugos nulėmė priešinimąsi dujų gavybai, šalis planuoja iki 2030 metų ją nutraukti. Vokietijai reikės pakaitalo iš Nyderlandų perkamoms dujoms, be to, tikimasi, kad tuo metu jai reikės dar daugiau dujų elektros gamybai.
Pati Vokietija atsisako iškastinio kuro vykdydama ilgalaikę energetinę transformaciją. Tai – palaipsniui vykstantis procesas, o dujos išlieka pagrindiniu jo komponentu. Vokietija jau išgauna apie pusę savo elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jai dujų reikia kaip pakaitalo, kai nepakanka vėjo ar saulės gaminamos energijos, rašo „Politico“.
Vidutinio laikotarpio perspektyvoje yra dar viena priežastis, dėl kurios Vokietijai reikia daugiau dujų – jos atsitraukimas nuo branduolinės energijos, pernai sugeneravusios apie 14 proc. elektros, ir anglies, sugeneravusios apie 30 proc. elektros. Vokietija planuoja 2022 metais išjungti paskutinę atominę elektrinę, 2038 metais užbaigti elektros gamybą deginant anglį.
Pasak „Politico“, Vokietija, siekdama tikslo, kad 2050 metais išmetamas anglies dioksido kiekis būtų nulinis, laikinai kliausis gamtinėmis dujomis, išskiriančios mažiau anglies junginių.
Pernai Vokietijoje dujos sugeneravo 11 proc. elektros energijos, tai – 21 proc. augimas nuo 2018-ųjų. Energetikos analitikai nesutaria, kiek tiksliai ateinančiais metais Vokietijai reikės gamtinių dujų, tačiau beveik niekas neabejoja, kad artimiausioje ateityje jos išliks šalies energijos tiekimo ramsčiu.
„Politiškai problematiškas“
„Nord Stream“ dujotiekis niekada nebuvo tik apie Vokietijos rinką. V.Putino ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio, dabar einančio aukštas pareigas „Gazprom“, kūrinys buvo skirtas platesnei Šiaurės Europos rinkai, rašo „Politico“.
Vis dėlto, kritikai tikina, kad „Nord Stream 2“ nėra reikalingas. Jie atkreipia dėmesį į naujus gamtinių dujų šaltinius Europoje – nuo amerikietiškų suskystintų dujų iki tokių dujotiekių kaip „TurkStream“. Pastarasis jungia Rusiją su Turkija per Juodąją jūrą.
„Dujotiekis yra politiškai problematiškas, nereikalingas vertinant iš energetinės pasiūlos perspektyvos, pernelyg brangus ir nesuderinamas su ES energetikos bei klimato kaitos tikslais“, – rašo garsi vokiečių energetikos ekonomistė Claudia Kemfert.
Dujotiekis Vokietijoje yra ir sudėtingas viešosios nuomonės klausimas. Net ir po A.Navalno apnuodijimo 55 proc. vokiečių mano, kad projektas turi būti tęsiamas, nepaisant įtampų su Rusija, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai.
Vokiečiams naujasis dujotiekis yra didelis postūmis į priekį palyginus su nesandariu tranzitu per Ukrainą, kur kai kurios dujotiekio dalys veikia jau daugiau nei pusę šimtmečio, rašo „Politico“.
Tiesa, suremontuoti per Ukrainą einantį dujotiekį būtų gerokai pigiau – tai atsieitų 6 mlrd. eurų, kai „Nord Stream 2“ kainuoja 10 mlrd. eurų.
Kremliui „Nord Stream 2“ visada buvo geopolitinis projektas, skirtas apeiti Ukrainą. Tačiau dujotiekio projektui pajudėjus, keli metai iki Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Berlynas ilgalaikius padarinius arba ignoravo, arba jam jie nerūpėjo.
Praeitą gruodį A.Merkel padėjo sudaryti penkerių metų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris užtikrins, kad Kijevui ir toliau bus mokamas tranzito mokestis, itin svarbus silpnai šalies ekonomikai. Tačiau nežinoma, kas nutiks sutarčiai pasibaigus 2024 metais, rašo „Politico“.
A.Navalno apnuodijimas
44-erių A.Navalnas rugpjūčio 20 dieną pasijuto blogai skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu. Lėktuvas neplanuotai nutūpė Omske. A.Navalnas komos būsenos buvo nuvežtas į Omsko ligoninę. Rugpjūčio 22-ąją jis buvo pervežtas į kliniką „Charite“ Berlyne.
Rugsėjo 2 dieną Vokietijos pareigūnai, remdamiesi šalies kariuomenės laboratorijos išvadomis, paskelbė, kad A.Navalno organizme aptikta nuodų iš nervus paralyžiuojančių medžiagų grupės „Novičiok“ pėdsakų. Rugsėjo 7-ąją klinika „Charite“ pranešė, kad A.Navalnas pabudo iš dirbtinės komos, jo būklė pagerėjo.
Kremlius neigia kaltinimus A.Navalno apnuodijimu.
Kanclerė A.Merkel neatmeta galimybės, kad bus paveiktas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas, jei Rusijai nepavyks nuodugniai ištirti A.Navalno apnuodijimo.
