Šis atsakomybės prisiėmimas sukėlė skeptikų įtarumą. Londono „Independent“ pastebėjo, kad grupuotės pareiškimas nenurodo į tiesioginę įtaką. Skeptikai vis rečiau tikina, kad teroro išpuolį organizavo tik vienas asmuo.
Žurnalo „Foreign Affairs“ teigimu, praėjusią vasarą Prancūzijoje, Nicos mieste, surengtas teroro aktas, kai užpuolikas sunkvežimiu lėkė per minią, buvo iškart priskirtas „vienišo vilko“ teorijai.
Vienas pirmųjų „vienišų vilkų“ – asmenų, neturinčių ryšių su teroro grupuotėmis ir vienumoje rengiančių išpuolius – teoriją paneigė Nathanielis Barras. Jo knygoje „Vienišų vilkų terorizmo mitas“ pabrėžiama, kad ši teorija dažnai netgi būna kenksminga.
2014–2015 metais Europoje teroro atakas organizavę Sidas Ahmedas Ghlamas ir Ayoubas El-Khazzani buvo vadinami būtent tokiais vienišiais.
Vėlesni įvykiai ir platesnis tyrimas parodė, kad už šių asmenų atakų stovėjo Abdelhamidas Abaaoudas. Tas pats žmogus, kuris organizavo kraupiąją teroro ataką Paryžiuje 2015 metų lapkritį, nusinešusią 130 žmonių gyvybes.
Nurašę S.A.Ghlamo ir A.El-Khazzani atakas „vienišų vilkų“ teorijai, teisėsaugos pareigūnai praleido progą anksčiau laiko atrasti platų „Islamo valstybės“ teroro tinklą ir galbūt net užkirsti kelią žudynėms Prancūzijoje.
Iš klaidų nepasimokyta
N.Barras taip pat pastebėjo, kad iš šių klaidų nebuvo pasimokyta net ir po Nicos atakos. Praėjusių metų liepos 24 dieną Vokietijos Ansbacho mieste įvykęs savižudžio sprogdintojo išpuolis ir katalikų dvasininko nužudymas Prancūzijos Ruano mieste taip pat buvo vadinami pavieniais teroro aktais, neįžvelgiant organizacinio tinklo.
Tiesa, per pastaruosius devynis mėnesius viešoji erdvė vis dažniau pradeda įžvelgti, kad pavienių asmenų teroro aktai išties slepia bendravimą su džihadistais, kuriam dažnai naudojami ir specialiai tam sukurti kodai.
Keliolikoje paskutinių teroro išpuolių jų organizatoriai siuntė įsakymus per atstumą. Dažnai tai būdavo „Islamo valstybės“ teroristai, šiuo metu besislapstantys Sirijoje.
Per socialinius tinklus ir naująsias technologijas, leidžiančias slėpti bendravimą, koduoti susirašinėjimus, persiunčiami ne tik konkretūs nurodymai, bet ir instrukcijos, kaip gaminti sprogmenis bei kaip ir kur gauti ginklų.
Verbavo moteris
Geriausias tokio nuotolinio koordinavimo pavyzdys – Prancūzijos pilietybę turinčio Rachido Kassimo atvejis. 2016 metų rugsėjo mėnesį grupelė užverbuotų moterų turėjo susprogdinti automobilį prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Išpuolis nepavyko tik per atsitiktinumą.
Viena iš suimtųjų priešinosi pareigūnams ir dūrė sulaikyti ją bandančiam policininkui peiliu. Po sulaikymo paaiškėjo, kad moterys iki teroro akto netgi nebuvo susitikusios, o visoms joms per atstumą vadovavo R.Kassimas.
Dviejų skirtingų komunikacijos linijų R.Kassimui prireikė dėl vienos iš verbuotų moterų persigalvojimo. 23 metų į islamą atsivertusi prancūzė Sarah Hervouet bendravo per „Telegram“ programėlę, organizuodama išpuolį Cogolino bendruomenėje.
Veikiama R.Kassimo, ji paskelbė savo testamentą, parašė atsisveikinimo laiškus artimiesiems ir įrašė vaizdo įrašą, kuriame skelbė ištikimybę „Islamo valstybei“. Tiesa, kai jau reikėjo vykdyti išpuolį, per kurį būtų atakuojami policijos pareigūnai, mergina suabejojo ir prarado ryžtą.
R.Kassimas ją suvedė su kitomis dviem moterimis, kurios padėjo suorganizuoti sprogdinimą, kuriam kelias buvo užkirstas tik per atsitiktinumą. Pareigūnų žiniomis, jis į tokias pinkles įvėlė ne vieną patiklią moterį.
Organizuotis padeda technologijų progresas
Toks nuotolinis koordinavimas ir pagalba pakeitė prieš dešimtmetį vyravusią „vienišų vilkų“ situaciją.
Prie asmeninio kompiuterio sėdėję ir savo pastangomis sprogmenis konstravę ar planus kūrę teroristai nuotolinės pagalbos būdu gali užmegzti ryšius net ir su Sirijoje ar Irake chaosą keliančiais džihadistais.
„Foreign Affairs“ pastebi, kad Londono išpuolio organizatorius, 52 metų Kh.Masoodas neatitinka jauno ir socialiniais tinklais ryšius palaikančio radikalizuoto asmens įvaizdžio. Vis dėlto, tai nepanaikina galimybės, kad britas palaikė ryšius su „Islamo valstybės“ džihadistais.
Tačiau komentatoriai jau gerokai atsargesni, teigdami, kad vienas sučiuptas teroristas išties veikė vienas. Aplaidus „vienišųjų vilkų“ įvaizdžio konstatavimas jau kainavo kelias dešimtis ar net šimtus gyvybių, kurias būtų padėjusi išgelbėti papildoma informacija apie tikruosius organizatorius.
