Kokia galėtų būti Rusija po Vladimiro Putino?

Analitiko Johno Lloydo teigimu, dabar galbūt nėra geriausias metas tai sakyti, bet JAV prezidentas Donaldas Trumpas teisus.

Esą jo mintis nėra originali, o pasiūlymai – sunkiai įgyvendinami, bet kai D.Trumpas teigia, kad „sutarti su Rusija yra geras dalykas“, jis neklysta.

Esą Rusija tikrai nėra valstybė, kurios priešiškumą Vakarams būtų galima ignoruoti. Demokratinės šalys tikrai neturėtų kopijuoti agresyvių Rusijos veiksmų ir kuo atidžiau vertinti Kremliaus laikyseną Ukrainos ir NATO priklausančių Baltijos šalių atžvilgiu.

Bet Vakarai taip pat galėtų aktyviau skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir diskusijas su Rusijos žmonėmis. Be to, įmanoma labiau skatinti švietimo mainus, o rusams apžvalgininkams, intelektualams ir politikams suteikti viešumo platformų.

Po D.Trumpo susitikimo su V.Putinu Helsinkyje analitikai įžvelgė, kad Rusijos prezidentas gavo progą pasirodyti protingas, nuoseklus, ryžtingas – jo kolega JAV, priešingai, ir kalbėjo, ir elgėsi chaotiškai.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje

Pasauliui buvo nusiųsta žinia, esą V.Putinas – tvirtas didelės šalies lyderis. Negana to, ką tik perrinktas prezidentu ir pradėjęs naują šešerių metų kadenciją. Bet ar tikrai V.Putino pozicijos tokios nepajudinamos?

Nei nemirtingas, nei nepavejamas

Pastaraisiais mėnesiais V.Putino reitingai Rusijoje nusmuko kaip reta greitai ir ženkliai. Rugpjūčio 12 dieną viena apklausa parodė, kad tik 46 proc. rusų būtų balsavę už V.Putiną, jei rinkimai būtų vykę tą savaitę. Birželį rodiklis siekė 62 proc.

Dar viena nepriklausomo Jurijaus Levados centro apklausa atskleidė, kad jau 40 proc. rusų mano, jog valstybėje padėtis blogėja. Gegužę tokių buvo 27 proc. Tiesa, 48 proc. vis dar galvoja, kad Rusijoje situacija gerėja.

Tokie skaičiai demokratinėse šalyse toli gražu nereikštų katastrofos. Tačiau dar neseniai V.Putino populiarumo reitingai viršydavo 80 proc.

Nuosmukis aiškinamas vyriausybės sprendimu padidinti pensinį amžių. Nuo 55 iki 63 metų – moterims ir nuo 60 iki 65 metų – vyrams. V.Putinas 2005 metais buvo žadėjęs nesiimti tokių veiksmų.

„Scanpix“/AP nuotr./Protestas prieš pensijų reformą prie Rusijos Valstybės Dūmos pastato

Tad nenuostabu, kad Rusijoje, kur vidutinė vyrų gyvenimo trukmė tėra 66 metai, planuojama pensijų reforma plačiai keikiama. Ypač aktyvūs vyresni vyrai, kurie tam tikruose Rusijos regionuose pensijos galbūt nė nesulauktų – jei vertintume vidutinius statistinius rodiklius.

Nors V.Putinas šiuo metu tvirtai kontroliuoja valstybę, tendencijos rodo, kad prezidentas nėra nemirtingas ar nepavejamas.

Ši visuomenės grupė iki šiol buvo ištikima V.Putinui. Ir net gana pasyvus šių žmonių priešinimasis reformai yra ženklas, kad prezidentas, net aneksuodamas Krymą ir įplieksdamas karą Donbase, negali išvengti vidaus politikos spąstų.

Net tokioje „kontroliuojamoje demokratijoje“ kaip Rusijoje išlieka erdvės nuo režimo nusigręžti norinčių lojalistų apsisprendimui.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Kitaip tariant, nors V.Putinas šiuo metu tvirtai kontroliuoja valstybę, tendencijos rodo, kad prezidentas nėra nemirtingas ar nepavejamas. Neatmetama, kad per šią kadenciją V.Putinui gali tekti susidurti su dar didesniais sunkumais.

Radikaliai kitokio požiūrio tikėtis naivu

Jei V.Putinas, dar labiau nukritus reitingams ir nuo jo nusisukus Kremliaus elitui, būtų prispaustas atsistatydinti, užsieniečiai, ypač Vakaruose, tikrai tikėtųsi esminių pokyčių – Vakarų Europoje ir JAV V.Putinas vaizduojamas kaip kertinė figūra Rusijoje. Suprask, V.Putinas ir yra Rusija.

Taip, permainų po V.Putino eros būtų. Bet jos nebūtų milžiniškos.

Visų pirma, Rusijoje nėra vieningos opozicijos ar perimti šalies vairą pasiruošusius šešėlinės vyriausybės – nepasiruošusios nei nepopuliarios liberalios partijos, nei komunistai, nei aktyvistas opozicionierius Aleksejus Navalnas, jau daug metų skelbiantis kovą su korupcija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Per protestą sulaikytas A.Navalnas

Be to, Vakarai Rusijoje nemėgstami nuo seno – V.Putinas tokių jausmų nesukūrė. Tiesa, jis paskatino mąstymą, kad vakariečiai stumia NATO Rusijos sienų link ir populiarina seksualinę toleranciją. Pati Maskva homofobiją naudoja kaip politinį įrankį.

Nacionalistinės grupuotės Rusijoje pritraukia išties nemažai žmonių, ypač jaunimo. Vis dėlto net gana nuosaikūs rusai mano, kad jų šalis yra unikalios civilizacijos atstovė, nė neturinti priklausyti Europai.

V.Putinas atėjęs į valdžią pareiškė manantis, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa.

V.Putinas atėjęs į valdžią pareiškė manantis, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Tokią pat nuostatą jis išsakė ir prieš šių metų prezidento rinkimus, kai užsitikrino jau ketvirtąją kadenciją poste.

Jis siekia grąžinti Rusijai buvusią galią – iššūkis, žinoma, nelengvas, nes tiek ekonominiai, tiek demografiniai rodikliai nežada nieko gera.

Iš dalies V.Putinui tai padaryti sekasi – bent jau rusų nuomone. O tai savo ruožtu rodo, kad daug erdvės radikaliai kitokiam valdymui nėra.

Permainos būtų atsargios ir ribotos

Tad būsimasis V.Putino įpėdinis, nors ir greičiausiai stengtųsi sumažinti priešiškumą santykiuose su Vakarais, bet kokius pokyčius vykdys lėtai, ribotai ir atsargiai – kad rusai ir toliau manytų, kad yra unikalios kultūros, vertos viso pasaulio dėmesio, atstovai.

V.Putino režimas gali griūti dar prieš 2024 metus, kai baigsis jo kadencija. Gali jis ir sėkmingai užbaigti valdymą bei sulaukti įspūdingų išlydėtuvių ne tik Rusijoje, bet ir kai kur užsienyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Bet kokiu atveju putinizmas – Vakarams priešiškas kleptokratinis režimas – išliks. Juk bet kuris V.Putino įpėdinis ir toliau sieks, kad žmonės bent jau manytų, jog Rusija susigrąžino galybę bei vėl yra išdidi valstybė.

Pasaulio demokratijos negali palaikyti normalių santykių su tokia agresyvia ir tarptautinę pusiausvyrą destabilizuojančia šalimi kaip Rusija.

Vakarai turi įtikinamai raminti NATO nares rytiniame sparne, toliau taikyti sankcijas Rusijos valdžios pareigūnams ir oligarchams bei nuolat kalbėti ir įrodinėti įsipareigojimą liberaliai demokratijai.

Kaip rašo buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, tuo pačiu metu JAV ir kitų Vakarų šalių lyderiai „turi aiškiai pasakyti, kad nenori nuolatinio konflikto su Rusija“.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Michaelas McFaulas

Kadangi Rusija be V.Putino beveik neabejotinai atrodys ir veiks taip, kaip dabar, kelionė didesnės geopolitinės ramybės link turėtų būti ilga, o galbūt net niekada nesibaigs.