Spalį Sočyje surengtas pirmasis Rusijos ir Afrikos forumas sulaukė didelio dėmesio – akivaizdu, kad Maskva ieško naujų galios svertų šiame žemyne. Į renginį atvyko net 43 Afrikos valstybių lyderiai.
Negana to, Rusija ir politine, ir karine prasmėmis remia tokias šalis kaip Mozambikas, Centrinės Afrikos Respublika. Kremliaus užnugariu gali džiaugtis ir Libijos sukilėlių vadeiva Khalifa Haftaras.
Jei pažvelgtume arčiau Maskvos, daugelis analitikų daro išvadą, kad atšilo Rusijos santykiai su Ukraina. Šalys apsikeitė kaliniais, pasiekė susitarimą dėl dujų tiekimo.
Tiesa, Vakaruose Rusijai ir toliau taikomos sankcijos, o JAV smūgiai metų pabaigoje reiškia, kad ir garsiojo dujotiekio į Vokietiją „Nord Stream 2“ likimas jau pakibęs ant plauko. Be to, Kremlius turi toliau gintis nuo kaltinimų stengiantis destabilizuoti tiek ES, tiek NATO veiklą.
O ką Rusija tikisi pasiekti 2020-aisiais? Dienraštis „The Moscow Times“ apklausė Rusijos užsienio politikos ekspertus.
A.Gabujevas: dėmesys prekybai su Kinija
Anot Maskvos Carnegie centro eksperto Aleksandro Gabujevo, jau 2020-ieji turėjo būti metai, kai dvišalės prekybos tarp Rusijos ir Kinijos apimtis turėjo perlipti 200 mlrd. JAV dolerių žymę – tokį tikslą dar 2010 metais paskelbė Hu Jintao ir Dmitrijus Medvedevas.
Situacija visgi tokia, kad ambicingą rodiklį dabar planuojama užfiksuoti jau tik 2024 metais. Nepaisant to, 100 mlrd. dolerių riba jau peržengta – dar 2018-aisiais.
Kaip pabrėžia A.Gabujevas, Rusija turėtų stengtis kuo aktyviau prekiauti su Kinija. Ir tai galbūt pavyks – pavyzdžiui, ką tik atidarytas dujotiekis „Sibiro jėga“, kuriuo „Gazprom“ jau 2020-aisiais ketina į Kiniją nusiųsti mažiausiai 5 mlrd. kubinių metrų dujų.
Pilnu pajėgumu dujotiekis turėtų pradėti veikti 2025 metais, o į Kiniją tada jau planuojama tiekti net po 38 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet.
Pasak A.Gabujevo, Rusija nenori būti priklausoma nuo vakarietiškų technologijų, tad ieško alternatyvų Kinijoje, o čia svarbus ne tik eksportas, bet ir importas.
Pavyzdžiui, kompanija „Huawei“, kurios kratosi vis daugiau Vakarų šalių, Maskvoje laukiama išskėstomis rankomis. Kremlius skaičiuoja, kad draugauti su Kinija ir pigiau, ir patikimiau nacionalinio saugumo atžvilgiu.
M.Belenkaja: Viduriniuose Rytuose – ilgam?
Dienraščio „Kommersant“ Vidurinių Rytų korespondentės Marianos Belenkajos manymu, Rusijai 2020-aisiais reiks įrodyti, kad regione siekia įsitvirtinti, o ne čia tiesiog pastatė kortų namelį, kuris gali bet kada sugriūti.
„Rusija visą savo Vidurinių Rytų politiką pastatė ant intervencijos Sirijoje. Bet Maskva supranta, kad karinių pajėgų šioje šalyje negana ir kad būtina diplomatija – kita vertus, Rusija gali lengvai įklimpti painiame politinės išeities paieškų procese“, – mano M.Belenkaja.
Tiesa, 2019-aisiais Maskva bandė žemėlapyje „išlipti“ iš Sirijos – bandyta tarpininkauti taikos procese tarp Izraelio ir palestiniečių, siekta prisikabinti prie arabų šalių ir Irano diskusijų.
Kaip pabrėžia M.Belenkaja, rezultatų kol kas nėra, bet Kremliaus ir toliau sieks įskelti iš pažiūros įspūdingų diplomatinių iniciatyvų bei taip palaikyti įspūdį, esą Rusija yra įtakinga žaidėja regione.
Kita vertus, Rusija yra tapusi savo pačios susikurto įvaizdžio įkaite – kad šalis žino, kaip derėtis su visais, ir geba prispausti kitas valstybes, jei nepavyksta užmegzti dialogo.
Tad dabar regione tikimasi, kad Rusija suvaidins vaidmenį kone kiekviename vietiniame konflikte, ypač – Libijoje.
M.Belenkajai panašu, kad Rusija šioje šalyje galėtų surengti operacijai Sirijoje identišką intervenciją – juolab kad Gynybos ministerijos pareigūnai jau buvo susitikę su Libijos sukilėlių vadu Khalifa Haftaru.
Kremliaus adresu dar skamba kaltinimai kišantis į Vidurinių Rytų šalių vidaus reikalus, bet Rusijos veiksmai beveik niekuo nesiskiria nuo kitų didžiųjų šalių. Vienintelis skirtumas – tai, kad, anot analitikės, Rusija kažin ar turi aiškią ilgalaikę strategiją.
J.Černenko: Europoje reikės veikti pragmatiškai
„Kommersant“ specialioji korespondentė Jelena Černenko, kad Rusija kitais metais turės konkrečių tikslų santykių su ES vystyme.
Esą realybė šiuo metu tokia, kad konstruktyvių santykių tarp Rusijos ir ES kaip sąjungos nėra. O priežastys nesikeičia – visi iki 2014-ųjų brandinti planai sustoję dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusijai Bendrija išlieka svarbia partnere, nes ES šaliai taiko sankcijas ir gali kartu su amerikiečiais apsunkinti Kremliui gyvenimą stabdydama ambicingą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Tačiau Maskvoje jau puikiai suprantama, kad dėl viso kito galima tartis dvišalių santykių pagrindu.
Nors Kremliui būtų naudingesnis ES susiskaldymas požiūrio į krizę Ukrainoje klausimu, Maskva norėtų Bendrijos vienybės ir drąsos bendraujant su JAV.
„Tarkime, kai šiemet žlugo JAV ir Sovietų Sąjungos pasirašyta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, labai svarbi Europai, ES labai garsiai apie gresiančias problemas nekalbėjo, o dabar gali vėl įklimpti ginklavimosi varžybose tarp Maskvos ir Vašingtono“, – pastebi J.Černenko.
Anot jos, Rusija toliau bandys ES šalių atžvilgiu elgtis pragmatiškai – daugiau prekiauti, pritraukti daugiau investicijų, turistų.
Visgi politinis aspektas subtilesnis. Nors Kremliui būtų naudingesnis ES susiskaldymas požiūrio į krizę Ukrainoje klausimu, Maskva norėtų Bendrijos vienybės ir drąsos bendraujant su JAV.
„Vis dėlto reikšmingų, aktyvių Maskvos žingsnių nesitikiu. Laikas – Rusijos sąjungininkas, tad Kremliui galima tiesiog palaukti ir pažiūrėti, kas vyks 2020 metais“, – pareiškė J.Černenko.
V.Frolovas: Kremliui reikia dar 4 metų su D.Trumpu
Pasak Rusijos užsienio politikos eksperto Vladimiro Frolovo, iš pažiūros 2019-ieji prasidėjo nuo vilčių, kad JAV ir Rusijos santykiuose gali rastis konstruktyvumo.
„Tačiau rugsėjo pradžioje jau buvo atleistas Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas, taip pat pareigas paliko JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Huntsmanas ir dar viena Trumpo patarėja Fiona Hill“, – primena V.Frolovas.
Dar pridėkime tyrimą dėl apkaltos, susijusį su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimu Ukrainai, ir INF sutarties mirtį. Situacija, anot V.Frolovo, tokia, kad kalbėtis abiem šalims kol kas beveik neįmanoma.
Tiesa, analitikas mano, kad 2020-ieji gali būti sėkmingesni. Visų pirma, D.Trumpo apkaltos procesas turėtų sustoti Senate, o tai reikš didesnes galimybes, kad jis bus perrinktas JAV prezidentu.
Prieš tai D.Trumpas atvyks į Maskvą dalyvauti Pergalės dienos iškilmėse. Vladimiras Putinas ten bendraus su JAV prezidentu, Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, regis, norinčiu draugauti su Kremliumi.
„Maskvoje įvyks pirmasis pilnas Putino ir Trumpo viršūnių susitikimas, o tai reiškia, kad konkretūs rezultatai bus būtini“, – svarsto V.Frolovas.
Pavyzdžiui, JAV gali sutikti keleriems metams pratęsti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį. Rusija praėjusią savaitę kaip tik pasiūlė pratęsti derybas.
V.Frolovas: Rusija taip pat nesikiš į rinkimus – nereikia. Maskvos tikslų įgyvendinimui užteks dar ketverių Trumpo gyvenimo Baltuosiuose Rūmuose metų.
Įmanomos ir platesnės diskusijos apie „strateginį stabilumą“, ypač turint omenyje tai, kad į Maskvą bus atvykę Xi Jinpingas bei E.Macronas. Gali būti, kad keturių svarbių šalių lyderiai kalbėsis apie Irano ir Šiaurės Korėjos branduolines programas.
Aišku, progresas, ko gero, įmanomas tik iki viršūnių susitikimo Maskvoje ir per jį – tikėtis postūmių JAV įsibėgėjus rinkimų sezonui naivu.
„Kremlius kitais metais laikysis atsargiai ir sieks nesutrukdyti Trumpui laimėti rinkimų. Rusija taip pat nesikiš į rinkimus – nereikia. Maskvos tikslų įgyvendinimui užteks dar ketverių Trumpo gyvenimo Baltuosiuose Rūmuose metų“, – daro išvadą V.Frolovas.
A.Kortunovas: toliau tikrins V.Zelenskį
Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas mano, kad šalies vadovybėje yra susiformavę du skirtingi požiūriai į Ukrainą.
Pagal pirmąjį šiemet Ukrainos prezidentu išrinktas Volodymyras Zelenskis laikomas geriausiu įmanomu derybiniu partneriu, su kuriuo esą įmanoma susitarti dėl situacijos Donbase atšaldymo.
„Besilaikantieji tokios pozicijos mano, kad Kremlius klystų dar labiau spausdamas V.Zelenskį, nes taip susilpnintų jį ir sustiprintų radikalius nacionalistinius elementus.
Tad Maskvai reikia rodyti gerą valią, daryti nuolaidų dėl dujų tranzito ir gaivinti ekonominius santykius su Kijevu“, – rašo A.Kortunovas.
Kitas požiūris – kad politinė švytuoklė Ukrainoje tik įsisiūbuoja ir kad padėtis Kijeve 2020 metais galėtų tapti dar palankesnė Rusijai. Be to, toli gražu neaišku, ar V.Zelenskis nėra priklausomas nuo ukrainiečių oligarchų ir ar jis išties kontroliuoja šalies saugumo pajėgas.
„Todėl tokie analitikai mano, kad Maskva neturėtų skubėti su naujomis iniciatyvomis ir pasiūlymais – ypač jei jie gali nulemti Minsko susitarimų peržiūrėjimą“, – teigia A.Kortunovas, priduriantis, kad Kremlius galiausiai turės pasirinkti tarp proveržio ir dabartinio status quo sucementavimo.