Atsirinkti monarchijai palankūs ideologijos elementai
Vienoje konservatyviausių Artimųjų Rytų valstybių Saudo Arabijoje, kur moterų teisės itin ribojamos, pastaraisiais metais valdovai tarsi suteikia moterims daugiau laisvės, jų teises papildydami vienu kitu leidimu. 2015 m. vietos rinkimuose karalius pirmą kartą leido moterims balsuoti ir užimti vietą patariamojoje asamblėjoje, o šių metų rugsėjį paskelbta, kad kitąmet moterys galės vairuoti viešuose keliuose (iki šiol tai joms buvo draudžiama). Be to, nuo kitų metų Saudo Arabijos moterims ketinama leisti lankytis sporto varžybose stadionuose. Visi šie dalykai Vakaruose atrodo savaime suprantami, bet Saudo Arabijoje – tai naujovė, sulaukianti didelio atgarsio.
Saudo Arabija yra viena turtingiausių pasaulio valstybių, kuriai priklauso daugiau nei penktadalis pasaulio naftos rezervų. Be to, tai didžiausia Arabų pusiasalio absoliutinė monarchija, kurią, remdamiesi islamo religija, valdo pirmojo valstybės įkūrėjo Abd al Aziz Saudo palikuoniai.
Saudo Arabijos kultūra dažnai siejama su vahabizmo ideologija, raginančia gyventi asketiškai ir atsisakyti visų pasaulio malonumų – taip, kaip pranašo Mohameto laikais. Šios XVII a. skelbtos idėjos buvo priimtinos al Saudų klanui, kuris, remdamasis vahabizmu, pradėjo kurti valstybes Arabų pusiasalyje. Vis dėlto, pasak ekspertų, dabartinė Saudo Arabija, įkurta prieš mažiau nei 100 metų 1932-aisiais, ne vadovaujasi tikruoju vahabitų mokymu, o tik atsirinko monarchijai palankius šios ideologijos elementus.
Santykiai tarp genčių ir kartu karaliaus, monarchijos legitimumas didžiąja dalimi grindžiamas viduramžišku ne tik garbės, bet apskritai bendravimo tarp žmonių, tarp genčių kodeksu.
„Kadangi vienas gentinės visuomenės klanų, dominuojantis kitų klanų atžvilgiu, yra labai konservatyvus, sistema primetama, socialinis kontraktas grįstas labai konservatyviu santykiu, kuris, beje, yra atpažįstamas kitų genčių. Santykiai tarp genčių ir kartu karaliaus, monarchijos legitimumas didžiąja dalimi grindžiamas viduramžišku ne tik garbės, bet apskritai bendravimo tarp žmonių, tarp genčių kodeksu. Ir jis, reikia pripažinti, labai primityvus, labai viduramžiškas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto islamo ekspertas Egdūnas Račius.
Kaip vieną iš Saudo Arabijos kultūrą atspindinčių pavyzdžių galima įvardyti mirties bausmės vykdymą šalyje. Tokia bausmė teoriškai gali būti skiriama ne tik už tokius nusikaltimus, kaip žmogžudystė ar seksualinė prievarta, bet ir už ateizmą ar raganavimą. Tiesa, E.Račius atkreipia dėmesį, kad tokie nusikaltimai gali būti laikomi nusikaltimu prieš islamą, taigi – ir prieš valstybę. Be to, mirties bausmė vykdoma viešai kardu nuteistajam nukertant galvą.
Islamo specialisto teigimu, kaip ir kitose šalyse, Saudo Arabijoje yra netikinčių ir religijos nepraktikuojančių žmonių. Tačiau jie to garsiai nedeklaruoja.
Galima tikėtis ir didesnių permainų
Ir vis dėlto kone didžiausios Vakarų pasaulio kritikos sulaukia smarkiai ribojamos Saudo Arabijos moterų teisės. E.Račius primena, kad istoriškai gentys ir klanai tarpusavyje daugiau vaidydavosi negu bendradarbiaudavo, o moterys buvo ta pažeidžiama visuomenės dalis, kurią reikėjo ir fiziškai ginti, ir apskritai prižiūrėti.
„Ta gentinė samprata buvo perkelta į politinį ir visuomeninį lygmenį, t.y. moteris pati savimi pasirūpinti negali, o jeigu ir galėtų, jai tai būtų labai sudėtinga, todėl atsakomybė perkeliama ant vyrų. Tačiau ir praeityje, ir dabartyje apstu pavyzdžių, kad šia teise globoti, ginti moteris piktnaudžiaujama“, – pabrėžia islamo tyrinėtojas.
Saudo Arabijoje moterys daug dalykų daryti gali tik su jas globojančių vyrų leidimu. Dažniausiai moterį globoja jos tėvas, brolis, vyras ar dėdė. Leidimo moteriai reikia norint susituokti ar išsiskirti, atsidaryti banko sąskaitą, nuomotis butą, mokytis, pasidaryti operaciją, keliauti ir daugybei kitų dalykų. Prieš kone dešimtmetį moterims suteikta teisė įsidarbinti be globėjo leidimo, bet kai kurie darbdaviai vis dar to reikalauja. Be to, šiemet karalius paskelbė, kad moterys be leidimo savarankiškai galės naudotis įvairiomis valstybinėmis paslaugomis, tokiomis kaip išsilavinimas ar sveikatos priežiūra.
Ateina naujoji karta, neabejotinai labiau išsilavinusi, vakarietiškesnė, todėl matanti poreikį keisti šituos dalykus.
„Valstybę formavo labai konservatyvūs žmonės, tad natūralu, kad jiems taip atrodė teisingiau. Be to, tai buvo beveik prieš 100 metų. Klausimas – kodėl iki šiol tos nuostatos nebuvo pakeistos. Dabar vyksta kartų kaita: išmiršta valstybės įkūrėjo sūnūs, vienas po kito keitęsi karaliaus poste, ir ateina naujoji karta, neabejotinai labiau išsilavinusi, vakarietiškesnė, todėl matanti poreikį keisti šituos dalykus“, – sako E.Račius.
Nors tokios naujos moterų teisės vairuoti ar stebėti varžybas stadionuose, jo teigimu, yra labai maži pokyčiai, po jų galima tikėtis ir didesnių permainų: „Tai simboliniai saugūs judesiai, kuriais galima patikrinti, kokia bus konservatyviosios dalies reakcija. Kadangi moterys Saudo Arabijoje privačioje teritorijoje vairuoti galėjo, naujasis leidimas, atrodytų, nieko nelemia. Bet, priklausomai nuo reakcijos, bus galima spręsti, ar visuomenė yra pasiruošusi priimti tokias reformas.“
Galimas ne vienas scenarijus
Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Muhamedas bin Salmanas žada nuosaikesnį islamą šalyje ir tikina norintis, kad karalystės religija bei tradicijos būtų tolerantiškos, Saudo Arabija taptų besivystančio pasaulio dalimi. Pasak E.Račiaus, tokių pareiškimų ir kitų pokyčių priežastimi labiau galima laikyti ne siekį gauti moterų palaikymą ar ekonomines aplinkybes, o paties sosto įpėdinio norą įeiti į istoriją kaip kažką gero valstybei, jos piliečiams ar net likusiam pasauliui padariusiam valdovui. Princo išsakoma idėja dėl nuosaikesnio islamo, pasak eksperto, žada kone revoliucinius valstybės pokyčius.
„Nuo pat pradžių Saudo Arabija buvo labai konservatyvi valstybė. Visuomenei liberalėjant, įvairėjant, globalėjant, vakarietiškėjant, valstybė irgi pradeda po truputį reaguoti į piliečius ir keistis. Galbūt galima įsivaizduoti, kad monarchija nutarė keisti savo santykį su religija, su vahabizmu, galbūt yra užuominų apie tai, kad ideologijos, kurios pagrindu buvo sukurta valstybė, bus atsisakyta ir pereita prie kitų autoritetų“, – svarsto E.Račius.
Vis dėlto, jo nuomone, šalyje turėtų įvykti fundamentalus poslinkis, nes kažin ar monarchija ir didelė dalis visuomenės yra pasiruošusi tokiam radikaliam pokyčiui, kaip ideologijos atsisakymas, ir vargu ar būtų lengva tai padaryti.
Pasak E.Račiaus, jei kitas Saudo Arabijos karalius turėtų pakankamai galios ir valios pokyčiams, juos būtų galima matyti ir po 10–20 metų. Tačiau kur jie nuves, kol kas sudėtinga prognozuoti, nes į sostą teoriškai pretenduoti galėtų apie 2 tūkst. Saudo Arabijos įkūrėjo Abdul Azizo ibn Saudo anūkų ir proanūkių, be to, valdovui būtina jo klano parama ir nereikėtų atmesti tikimybės, jog galimas kitų klanų pasipriešinimas.
„Kol monarchija bus stipri, kol karalius bus absoliutus valdovas, nors ne visai vienvaldis, bet su savo klano nariais, tikėtina, kad reformos, kurių imsis karalius, bus įgyvendintos, ir galbūt net kai kada jėga. Juk daug reformų buvo įgyvendinamos jėga. Ar iki to bus prieita, sunku pasakyti – viskas priklausys nuo karaliaus ir artimiausių jo rūmų žmonių valios“, – pastebi ekspertas.
Kita vertus, priduria jis, svarbus ir galios monopolis – ar atsiras labai stiprių jėgų, kurios tam priešinsis: „Jei iš pogrindžio išlįstų ir imtų reikštis vahabitai, nežinia, ar su jais būtų paprasčiausiai susidorojama, ar kiltų ginkluotas pasipriešinimas. Kol kas prognozuoti sunku, bet visi tie scenarijai yra įmanomi. Įmanoma netgi tai, kad nuo gana spartaus liberalėjimo būtų grįžta į dar konservatyvesnes formas.“
Pasak E.Račiaus, norint įsivaizduoti, kaip atrodytų Saudo Arabija su nuosaikesniu islamu, galima pažvelgti į musulmoniškąsias Indoneziją, Malaiziją ar Turkiją, kurios nėra tokios konservatyvios ir kuriose islamas yra gana nuosaikus.
