Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?
Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.
Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.
Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja.
Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.
Mokesčiai
H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.
H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.
Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.
Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.
Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.
Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.
Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Darbo vietų kūrimas
D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama dėl kitų šalių – Meksikos ar Kinijos.
D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.
Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.
H.Clinton darbo vietas kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujinančią energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.
Imigracija
Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.
Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.
H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.
Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimą tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.
Užsienio politika
Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.
Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.
Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.
H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.
D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.
D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.
Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.
Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.
Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.
Pabėgėliai
D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.
Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.
Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.
Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.
Klimato kaita
Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos poziciją. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.
Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.
Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria aplinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.
Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.
