Kol ES lūkuriuoja, Norvegija jau baudžia Lenkiją ir Vengriją: netenka milijonų eurų

Norvegija dar 1994 metais per referendumą nubalsavo, kad į ES nestos, bet Oslas labai glaudžiai susijęs su Bendrija.

Ši šalis iš esmės moka už prieigą prie Bendrosios rinkos stambiomis subsidijomis 15-ai vargingesnių ES narių. Tokia schema vadinama Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos subsidijų sistema.

Tačiau pastaraisiais metais Oslas įgudo atvirai sieti tokias finansines išmokas su reikalavimais, kad lėšas gaunančios šalys gerbtų teisės viršenybę ir tautinių ar seksualinių mažumų teises. Taip toli pati ES nėra nuėjusi – Briuselyje apie tokį pinigų ir vertybių ryšį tik diskutuojama.

2014 metais Norvegija įšaldė visas išmokas Vengrijai, o jų suma 2014-2021 metų laikotarpiui turėjo siekti 214 mln. eurų.

Taip pasielgta po to, kai paaiškėjo, kad Viktoro Orbano vyriausybė siekė pati kontroliuoti, kaip Vengrijoje administruojami pagal minėtą schemą gauti pinigai. Situacija nepasikeitė iki šiol – jau šešerius metus Vengrija iš Norvegijos nėra gavusi nė cento.

Jau šių metų vasarį Norvegija nusprendė neskirti 65 mln. eurų Lenkijos teismams ir kalėjimų sistemos modernizavimui. Vėlgi, toks sprendimas priimtas kilus nerimui dėl Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos žingsnių naikinant teismų nepriklausomumą.

Dar kartą perspėjimas lėšų įšaldymo pavidalu buvo pasiųstas rugsėjo pabaigoje. Keli Lenkijos miestai neteko prieigos prie 100 mln. eurų paramos paketo, kai nutarė uždrausti „LGBT ideologiją“.

„Scanpix“/AP nuotr./LGBT aktyvistų ir policijos priešprieša Lenkijoje

„Visi projektai, finansuojami pagal mūsų ir ES schemą, turi gerbti esmines laisves ir teises, įskaitant mažumų teises. Laikome rezoliucijas dėl zonų be „LGBT ideologijos“ mūsų sistemos taisyklių pažeidimais“, – teigė Norvegijos užsienio reikalų ministerijos politinė patarėja Marte Ziolkowski.

Kontrastas su pačios ES veiksmais išties akivaizdus. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime griežtai pasmerkė lenkiškas zonas be „LGBT ideologijos“, bet Lenkijos pusei Briuselio nepasitenkinimas kainavo nedaug.

Komisija nutarė įšaldyti šešias miestų partnerystės programas, bet kiekviena jų buvo verta tik 25 tūkstančių eurų. Tuo metu Norvegijos principingumas vertas milijonų eurų.

„Kažkiek ironiška, kad yra valstybė už ES ribų, kuri ryžtingiau reaguoja į tai, kas vyksta Vengrijoje ir Lenkijoje“, – pastebėjo Kopenhagos universiteto politologė Marlene Wind.

Tiesa, Norvegijai priimti greitus sprendimus dėl Varšuvos ir Budapešto lengviau, nes Oslas gali veikti nepriklausomai. Briuselyje Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija negali neatsižvelgti į visų šalių narių interesus – įskaitant Lenkiją ir Vengriją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naujai išrinktas Europos Parlamentas pradeda dirbti

O susitarti sunku. Nors ES lyderiai liepą susitarė įkurti 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo fondą, kurio prireikė dėl koronaviruso pandemijos smūgių, dokumente taip ir nėra galutinai aišku, ar į dosnias išmokas galės pretenduoti teisės viršenybės principus pažeidinėjantys lenkai ir vengrai.

Europos Parlamente bandoma judėti į priekį, bet jau dabar akivaizdu, kad labai sunku taikyti papildomas sąlygas tuo pat metu, kai siekiama kuo greičiau skirti paramą.