Abi pusės padarė viską, kad „sukurtų sąlygas, palankias taikai“ iki derybų pradžios, nurodoma bendrame pranešime, kurį paskelbė Venesuelos Užsienio reikalų ministerija Karakase.
Šis žingsnis yra dar viena gera naujiena J.M.Santosui, kuris praėjusią savaitę tapo Nobelio taikos premijos laureatu, bet patyrė skaudų smūgį namuose, kai šalies gyventojai referendume atmetė taikos susitarimą su didžiausia šalies marksistų sukilėlių grupuote – Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC).
„Laukėme derybų su ELN beveik trejus metus, kad ir su jais užbaigtume ginkluotą konfliktą... Dabar kai pasistūmėsime su ELN, užsitikrinsime visišką taiką“, – sakė J.M.Santosas Bogotoje.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas pranešė, kad ELN išlaisvino civilius įkaitus, o patys sukilėliai paskelbė apie „svarbų pranešimą“ dėl potencialių taikos derybų su vyriausybe.
ELN per pastarąsias dvi savaites jau triskart išlaisvino įkaitų.
Kolumbija ir ELN dėl taikos derybų sutarė kovą. Vyriausybė taip pat derėjosi ir su FARC.
Tačiau vyriausybė sakė, kad negali pradėti derėtis su ELN, kol grupuotė nepaleis visų įkaitų.
Pranešime, paskelbtame Karakase, ELN pažadėjo „inicijuoti įkaitų paleidimo procesą iki spalio 27 dienos“.
Raudonasis Kryžius nurodė, kad ELN kovotojai perdavė naujausią įkaitą, kurio tapatybė nenustatyta, atokioje vietovėje Araukos departamente šalia Venesuelos sienos.
Katalikų Bažnyčios šaltinių duomenimis, tai buvo Nelsonas Alarconas, kuris buvo pagrobtas prieš tris mėnesius.
Manoma, kad ELN tebelaiko mažiausiai vieną įkaitą, buvusį Kongreso narį Odiną Sanchezą. Tačiau pranešime apie taikos derybas kalbama apie „du atvejus“, nors daugiau detalių nepateikiama.
O.Sanchezas pasidavė sukilėliams balandį, tam, kad būtų paleistas jo brolis Patrocinio Sanchezas, buvęs gubernatorius. Pastarasis nelaisvėje praleido beveik trejus metus, todėl pašlijo jo sveikata.
Abi pusės padarė viską, kad „sukurtų sąlygas, palankias taikai“ iki derybų pradžios, nurodoma bendrame pranešime, kurį paskelbė Venesuelos Užsienio reikalų ministerija Karakase.
Kova už taiką
J.M.Santosas stengiasi užbaigti pusę amžiaus trunkantį Kolumbijos konfliktą, per kurį jau žuvo daugiau kaip 260 tūkst. žmonių, dar 45 tūkst. dingo, o beveik 7 mln. turėjo palikti savo namus.
Bėgant dešimtmečiams, konfliktas įtraukė kelias kairiųjų sukilėlių grupuotes, dešinio sparno sukarintas pajėgas ir narkotikų kontrabandininkų gaujas.
Paskutinės dvi kairiųjų partizanų grupuotės, FARC ir ELN, su valstybe kariauja nuo 1964-ųjų.
Manoma, kad ELN yra maždaug ketvirtadalio FARC dydžio ir turi maždaug 1 500 kovotojų.
Beveik po ketverius metus Kubos sostinėje Havanoje vykusių derybų su FARC vyriausybė rugsėjo 26 dieną su sukilėliais pasirašė taikos susitarimą. Deja, praėjus vos šešioms dienoms Kolumbijos žmonės netikėtai nubalsavo prieš šį paktą, tad abi pusės turi vėl viską pradėti nuo pradžių.
Susitarimo kritikai teigė, kad sutartis yra pernelyg švelni FARC atžvilgiu.
Pagrindinis šio pakto oponentas, buvęs prezidentas Alvaro Uribe – J.M.Santoso pirmtakas ir buvęs viršininkas – sakė, kad sutartis suteikia galimybę likti nenubaustiems sukilėliams, padariusiems šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, taip pat atveria jiems galimybę siekti renkamų postų.
JT turėtų likti
J.M.Santosui paskirta Nobelio premija buvo laikoma postūmiu procesui, kai vyriausybė ir su opozicija, ir su FARC derasi dėl susitarimo gelbėjimo.
Tuo tarpu FARC lyderis Timoleonas Jimenezas, dar žinomas kaip Rodrigo Londono arba Timochenka, savo „Twitter“ žinutėje rašo: „(ELN gali) kliautis mūsų karine parama ir solidarumu. Didelės sėkmės šiame procese, kuris dabar prasidėjo.“
Oficialios taikos derybos su ELN žymėtų dar vieną pergalę J.M.Santosui, kurio politinį palikimą lems pastangos užbaigti seniausią ginkluotą konfliktą Amerikos regione.
Jungtinių Tautų misija, buvo nusiųsta į Kolumbiją prižiūrėti FARC nusiginklavimo, pirmadienį atskirai nurodė, kad prašys JT Saugumo Tarybos „pakoreguoti“ jos mandatą. Jis turėtų būti pakeistas, kad ši grupė galėtų stebėti kaip laikomasi paliaubų, kol derybininkai ieškos kompromiso.
„Galvojame, kad šiuo metu yra sąlygos Tarybai likti solidariai su šia šalimi“, – spaudos konferencijoje sakė JT misijos vadovas Kolumbijoje Jeanas Arnault.
Jis sakė, kad šią savaitę nuvyks į Niujorką išdėstyti savo argumentų Saugumo Tarybai.
