Pareigūnas nesakė, kiek laiko šie 34 žmonės yra įkaitai ir kokios grupuotės juos pagrobė, tačiau nurodė, kad tikrasis įkaitų skaičius greičiausiai yra didesnis. Tai jis teigė atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Kolumbijoje labai daug žmonių bijo pranešti apie dingusius asmenis.
„Vėl kreipiuosi į visas neteisėtas ir nusikalstamas ginkluotas grupes, ragindamas nutraukti šį pagrobimą... [Juo] pažeidžiami šių 34 asmenų teisė į laisvę ir žmogiškasis orumas“, – vaizdo pranešime žiniasklaidai sakė ombudsmenas Carlosas Camargo.
Per šešis vidaus konflikto dešimtmečius žmonių grobimas buvo plačiai naudojamas kaip karo ginklas ir išpirkos pinigų šaltinis. Per konflikto, kuriame dalyvavo partizanų grupuotės, narkotikų kontrabandininkai ir sukarintos organizacijos, piką būdavo pagrobiama ir po devynis žmones per dieną, rodo oficialūs skaičiai.
Pagal 2016 metų susitarimą ginklus sudėjusios ir dabar nebeegzistuojančios partizanų grupuotės FARC bosai yra teisiami dėl maždaug 21 tūkst. pagrobimų.
Jei jie pripažins kaltę ir sumokės kompensacijas savo aukoms, galbūt išvengs įkalinimo bausmių.
Nors po 2016 metų smurto sumažėjo, dabar Kolumbija išgyvena naują nužudymų ir pagrobimų bangą. Dėl jos kaltinamos grupuotės, daugiausia finansuojamos iš narkotikų kontrabandos.
Kolumbija yra didžiausia pasaulyje kokaino eksportuotoja.
Šiemet jau pranešta apie šešių žmonių pagrobimą, sakė C.Camargo.
„Tačiau šis skaičius gali būti didesnis, atsižvelgiant į sunkią padėtį dėl viešosios tvarkos tokiuose regionuose kaip Arauka (šalies šiaurės rytuose), kur daug gyventojų verčiau renkasi tylėti, kad išvengtų represijų“, – pridūrė jis.
Ekspertai atkreipia dėmesį į valstybės nesugebėjimą po 2016 metų atgauti atokių teritorijų kontrolės. Dėl to pasitraukusių partizanų vietą užėmė kitos nusikalstamos grupuotės.