Balsavimas vyksta tvyrant didelei įtampai, praėjus metams po griežtų saugumo pajėgų veiksmų prieš protestuotojus, išėjusius į gatves dėl gilėjančių socialinių ir ekonominių problemų.
Apklausos rodo, kad daugelis kolumbiečių viltis deda į Gustavo Petro – buvusį partizaną ir sostinės Bogotos merą, tikėdamiesi, kad jis imsis spręsti problemas dėl skurdo, smurto kaimiškose vietovėse, nusikalstamumo miestuose ir išsikerojusios korupcijos.
62 metų G.Petro tikisi išvengti antrojo rinkimų turo birželio 19 dieną, kuriame jis veikiausiai susigrumtų su 47 metų Federico Gutierrezu – antrojo pagal dydį Medelino miesto buvusiu meru, atstovaujančiu dešiniųjų partijų aljansui.
Antrasis ratas nebūtų rengiamas, jeigu kuris nors kandidatų per pirmąjį turą surinktų daugiau kaip 50 proc. balsų.
Apie 300 tūkst. ginkluotų policininkų ir karių palaikys tvarką 12 tūkst. balsaviečių visoje šalyje. Rinkimus atidžiai stebės Amerikos valstybių organizacijos ir Europos Sąjungos stebėtojai.
Apie 50 mln. gyventojų turinčioje Kolumbijoje balso teisę šiuo metu turi beveik 39 mln. žmonių, bet pastaruoju metu apie pusė rinkėjų savo valios nepareikšdavo. Balsavimas vyks 8–16 val. vietos (16–24 val. Lietuvos) laiku.
„Nebalsuosiu, nes visuomet laimi nusikaltėliai“, – naujienų agentūrai AFP skundėsi 30-metis gatvės prekiautojas Andrea Perezas.
Reikalingos permainos
Prezidentas Ivanas Duque, įveikęs G.Petro per 2018 metų rinkimų antrąjį turą, palieka postą būdamas rekordiškai nepopuliarus. Kolumbijoje prezidentai gali dirbti tik vieną ketverių metų kadencijoją.
Mūsų dienomis apie 40 proc. kolumbiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o pajamų nelygybė šioje šalyje yra viena didžiausių pasaulyje, rodo Pasaulio banko duomenys.
Ekonomikai skaudžiai smogė koronaviruso pandemija. Darbo neturi kas šeštas miestų gyventojas.
I.Duque vyriausybės įvaizdį dar labiau pablogino tarptautinės bendruomenės pasmerktas bandymas griežtai numalšinti pernai ištisas savaites vykusius protestus prieš skurdą. Per tuos neramumus žuvo dešimtys civilių.
„Kolombija turi pasikeisti“, – rinkimų išvakarėse AFP sakė 43 metų biurų valytoja Petrona Guzman. Ji sakė balsuosianti už G.Petro.
„Turtingieji turi pirmumą prieš mus, viduriniąją klasę, – pridūrė ji. – Taip buvo visuomet. Dauguma žmonių pasimetę.“
G.Petro žadėjo spręsti skurdo problemas ir padaryti Kolumbijos ekonomiką labiau tausojančią aplinką. Tam iš dalies turėtų padėti naujų naftos telkinių žvalgymo laipsniškas mažinimas.
Tuo metu F.Gutierrezas žada skirti daugiausiai dėmesio „stipriam“ valstybės atsakui į nusikalstamumą šalyje, kuri yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje.
Rinkėjams taip pat didelį nerimą kelia išaugęs smurtas kaimiškose vietovėse, nors 2016 metais pasirašyta taikos sutartis oficialiai užbaigė beveik šešis dešimtmečius trukusį pilietinį konfliktą.
Teritorijos, iš kurių atsitraukė dabar jau nebeveikianti marksistų partizanų grupuotė FARC, tapo arena, kuriose dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėtai išgaunamų gamtinių išteklių kontrolės grumiasi kitos ginkluotos grupuotės, o nuo šio smurto nuolat nukenčia civiliai gyventojai.
G.Petro, anksčiau priklausęs miestuose veikusiai grupuotei M-19, sudėjusiai ginklus 1990 metais, pažadėjo siekti taikos su paskutiniąja aktyviai tebeveikiančia partizanų grupuote ELN. Šios derybos vadovaujant I.Duque buvo įšaldytos.
Nusikalstamumas kelia problemų ir miestuose – gyventojai skundžiasi dėl dažnėjančių apiplėšimų, iš dalies siejamu su beveik 2 mln. migrantų antplūdžiu iš kaimyninės Venesuelos.
Penktadienį G.Petro rinkėjams sakė, kad šalis gali rinktis „arba palikti Kolumbijoje esamą padėtį, arba pasikeisti“ ir įveikti „korupciją, smurtą bei badą“.
Per tuos pačius televizijos debatus F.Gutierrezas sutiko, kad pokyčiai būtini, bet „šios permainos privalo vykti saugiai... nesukeliant pavojaus šeimoms, namams... darbo vietoms“.
Po dešimtmečius trukusio partizanų siautėjimo Kolumbijoje giliai įsišaknijusi politinės kairės baimė, todėl G.Petro iškilimui buvo įnirtingai priešinamasi, o varžovai jį vaizdavo kaip radikalių pažiūrų populistą, panašų į velionį Venesuelos lyderį Hugo Chavezą.
„Jis [G.Petro] labai artimas komunizmui“, – AFP sakė 42 metų verslininkas Freddy Montoya, ketinantis balsuoti už 77 metų kandidatą Rodolfo Hernandezą, žadantį susitelkti į kovą su korupcija.
Apklausos rodo, kad kitų trijų kandidatų populiarumo rodikliai gali būti perteikiami tik vienaženkliais skaičiais.
Rinkimų kampaniją temdė įtarimai sukčiavimu, kai per pirminius rinkimus kovo mėnesį buvo pranešta apie balsų skaičiavimo tvarkos pažeidimus. G.Petro penktadienį darsyk išsakė susirūpinimą dėl Kolumbijos rinkimų komisijos naudojamos balsų skaičiavimo programinės įrangos.
G.Petro ir F.Gutierrezas yra sulaukę grasinimų juos nužudyti. Tokių pačių perspėjimų gavo ir G.Petro kampanijos partnerė Francia Marquez, galinti tapti pirmąja Kolumbijos viceprezidento postą užėmusia juodaode.
Nuo XX amžiaus pradžios Kolumbijoje penki kandidatai į prezidentus buvo nužudyti oponentų, narkotikų kontrabandininkų arba ginkluotų grupuočių.
