Kai buvo paskelbta ši žinia, Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) lyderis Rodrigo Londono, dar žinomas kaip Timoleonas Jimenezas arba Timochenko savo „Twitter“ žinutėje paklausė: „Taigi, po viso šito karas tęsiasi?“
Ankstesnę dieną jis pažadėjo, kad partizanai laikysis paliaubų, kad ir kokie būtų referendumo rezultatai.
„Tikiuosi, kad galėsime žengti į priekį, kad realizuotume būtiną susitarimą ir rastume šio konflikto sprendinį“, – televizijos parodytame kreipimesi iš prezidentūros sakė J.M.Santosas.
Mėgindamas išgelbėti taikos sutartį, turėjusia tapti svarbiausiu jo kadencijos pasiekimu, J.M.Santosas planuoja 11 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku susitikti prezidentūros su savo buvusiu viršininku, o dabar – pagrindiniu politiniu oponentu Alvaro Uribe, nurodė pareigūnai.
Kolumbijos žmonės sekmadienį vykusiame referendume nedidele persvara nubalsavo prieš sutartį, kuri, anot A.Uribe, yra pernelyg atlaidi marksistams partizanams. Šie plebiscito rezultatai sukėlė sumaištį beveik ketverius metus trukusiame taikos procese, o buvęs prezidentas iškovojo svarbią politinę pergalę.
Po netikėtai pakrypusio balsavimo J.M.Santosas dabar kovoja dviem frontais: jis turi surasti kompromisinį sprendimą, priimtiną tiek A.Uribe radikaliajai stovyklai, tiek FARC.
Vyriausybės ir FARC paliaubos įsigaliojo rugpjūčio 29-ąją, praėjus penkios dienoms po to, kai abi pusės sudarė taikos sutartį, vainikavusią penkerius metus Kuboje vykusias permainingas derybas. Planuota, kad šios paliaubos bus nuolatinės.
Vyriausybės vyriausiasis derybininkas Humberto de la Calle grįžo į Havaną aiškintis, ar FARC nusiteikusi iš naujo svarstyti susitarimą.
„Sprendimas, ar reikia atverti susitarimus, priklauso nuo FARC“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministė Maria Angela Holguin.
J.M.Santosas paskyrė M.A.Holguin, H.de la Calle ir gynybos ministrą Luisą Carlosą Villegasą surengti derybas su opozicija, kad taikos sutartis būtų išgelbėta.
M.A.Holguin sakė, kad vyriausybė „visiškai“ pasiruošusi įsiklausyti į sutarties priešininkų argumentus.
Ji pripažino, kad vyriausybei tenka paskubomis spręsti dėl tolesnių žingsnių po netikėtų referendumo rezultatų, kurių visuomenės apklausos neprognozavo.
„Nebuvo jokio atsarginio plano. tikėjome, kad šalis nori taikos“, – sakė diplomatijos vadovė.
Jungtinių Tautų misija, įpareigota prižiūrėti nusiginklavimo procesą, taip pat atrodė pakibusi.
„Turimas mandatas JT politinei misijai ... pagrįstai taikos sutartimi. Šiuo metu neturime taikos sutarties“, – žurnalistams aiškino M.A.Holguin.
FARC pradėjo karą prieš Kolumbijos vyriausybę 1964 metais, po armijos numalšinto valstiečių sukilimo.
Per dešimtmečius į šį konfliktą įsitraukė kelios kairiųjų sukilėlių grupuotės, dešiniojo sparno sukarintos organizacijos ir narkotikų kontrabandininkų gaujos. Per pusę šimtmečio jis nusinešė daugiau kaip 260 tūkst. gyvybių, o dar 45 tūkst. žmonių dingo.
FARC, seniausia ir didžiausia sukilėlių grupuotė, pagal taikos sutartį turėjo persitvarkyti į politinę partiją.
