Šiais metais Iranas jau sulaikė du naftos tanklaivius – vieną, plaukusį Ormūzo sąsiauriu, o kitą – Omano įlankoje. Viename iš jų buvo gabenama „Chevron“ žalia nafta.
Iranas be jokių įrodymų teigė, kad šie konfiskavimai buvo atlikti dėl reguliavimo ir saugumo problemų.
Kalbėdamas su „Associated Press“, JAV karinio jūrų laivyno komandoras Timothy Hawkinsas sakė, kad laivams „patariama plaukti kuo toliau nuo Irano teritorinių vandenų“.
Europos jūrų organizacija taip pat įspėjo, kad laivas gali būti užgrobtas „per ateinančias 12-72 valandas“.
Nuo 2021 m. Iranas „persekiojo, užpuolė arba trukdė“ 15 su tarptautine vėliava plaukiojančių prekybinių laivų navigacijos teisėms, teigia JAV karinis jūrų laivynas.
Tai paskatino J.Bideno administraciją regione dislokuoti daugiau karinių pajėgų ir apsvarstyti galimybę tam tikruose komerciniuose laivuose dislokuoti JAV karius – šiuo žingsniu siekiama atgrasyti Iraną.
Nuo 2018 m., kai D.Trumpo administracija pasitraukė iš branduolinio susitarimo, dėl kurio derėjosi JAV ir Europa ir kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią šaliai sukurti atominę bombą, Iranas suintensyvino prekybinių laivų persekiojimą.
Ekspertai teigia, kad šis sprendimas – kartu su nauju ekonomikai taikomų sankcijų etapu ir aukšto rango Irano generolo nužudymu – sustiprino antiamerikietiškos griežtosios linijos šalininkų pozicijas Irane ir pakenkė pastangoms atgaivinti susitarimą.
Nuo tada, kai JAV pasitraukė iš branduolinio susitarimo, Tarptautinės atominės energijos agentūros duomenimis, Iranas sukaupė didelį kiekį labai prisodrinto urano ir pastaruoju metu gamina kurą.
Nors Iranas šią savaitę sutiko paleisti kai kuriuos amerikiečių kalinius mainais į tai, kad Jungtinės Valstijos panaikins kai kurių jo užsienyje esančių aktyvų įšaldymą, kol kas nėra jokių ženklų, kad Vašingtonas ir Teheranas artėja prie platesnio susitarimo slenksčio, „Insider“ sakė „RAND Corporation“ vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé.
