Apsikeitimas replikomis įvyko Rytų Europos studijų centro konferencijoje.
A.Valionis sukritikavo I.Šimonytę už tai esą Lietuva rūpinasi žmogaus teisėmis Taivane, tačiau negeba užtikrinti humaniškų gyvenimo sąlygų mūsų valstybėj atsidūrusiems migrantams.
„Matau tokį truputį jėzuitišką požiūrį – labai kovojame už demokratiją Taivane, kuris ir be mūsų kovos yra ginamas kelių lėktuvnešių, kursuojančių tame 85 kilometrų sąsiauryje. Bet mes mažai kovojame už moralines ir etines Europos Sąjungos vertybes, dažnai neatsižvelgdami į humanitarinį požiūrį mūsų migrantų.
Sakome, kad keturi tūkstančiai migrantų yra problema, dėl kurios Lietuva gali sulūžti. Atleiskite, jeigu Graikija nesulūžo nuo turbūt 140 tūkstančių per metus, tai ko verta valstybė, kuri negali operatyviai sureaguoti, turėdama nacionalinio saugumo užtikrinimo planą, grėsmes, sistemas ir tt.“, – sakė A.Valionis.
Jo nuomone, pasirūpinti Lietuvoje atsidūrusiais migrantais, be kita ko, trukdo šalyje įsivyravusi ksenofobija, kuri, pasak jo, liečia ne tik naujai atvykusius asmenis, bet ir tautines mažumas.
„Manau, kad tai greičiau yra ksenofobijos dalykas. Jeigu mes negalime per 30 metų savo tautinėms mažumoms suteikti teisę atgauti savo identitetą ir rašyti pavardes t.y. lenkų kalbos klausimą pavedėme Lietuvių kalbos komisijai.
I.Šimonytė: Ksenonofobija tikrai nėra vyriausybės politika.
Tai yra tik politinio sprendimo reikalas leisti ar neleisti mūsų tautiečiams normaliai rašyti savo kalbomis savo pavardes. Įžiūriu čia ksenofobiją. Ar nemanote, kad visi tie dalykai yra truputį nenuoširdūs? Vieną vertus, formuojame idėją, kad jūs čia nevažiuokite, nes čia uždusinsime jus, o kitą vertus, labai aktyviai deklaruojame kažkur toli savo demokratines vertybes“, – klausė buvęs užsienio reikalų ministras.
„Ksenonofobija tikrai nėra vyriausybės politika, tą tikrai galiu jums pasakyti“, – į A.Valionio repliką atsakė I.Šimonyte.
Premjerė pabrėžė pati nesanti nei ksenofobė, nei homofobė ir nesigąsdinanti kitų dalykų, kurie kartais visuomenei kelia baimę.
„Tai nėra argumentas – neįsileiskime migrantų, nes esame ksenofobai. Ne. Problema yra daug paprastesnė. Mes turėjome būti pasiruošę, kaip visada buvome pasiruošę ant popieriaus, bet realybėje ne. Dabar visą tai srebiam. Taip, žmonėms labai dažnai nepatinka, atsimenat Dieveniškių istoriją ir visas kitas, kur kai kurie tikrieji krikščionys ragino su šautuvu pasienyje pasivaikščioti ir jį panaudoti. Visko šito yra. Tačiau tai yra tik fonas“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak jos, Lietuva galėtų žvelgti ciniškai ir įsileisti visus migrantus, nes didžioji dalis migrantų mūsų šalyje pasilikti nė neplanuoja, tačiau valstybei svarbu saugoti savo sienas.
„Jie tiesiai sako norintys į Vokietiją, Švediją, Belgiją ar kitas šalis. Tai ko čia tada vargintis ir tą sieną saugoti? Bet klausimas yra toks – yra sienos, ar ne? Yra taisyklės, ar ne? Man atrodo, tol, kol yra sienos, taisyklės, tol yra valstybė. Tikrai myliu visus žmones – musulmonus, ar kas jie bebūtų. Man tai visiškai nesvarbu. Taip, sąlygos, kuriomis jie gyvena, yra sudėtingos, bet mes nesame susidūrę su šiuo išbandymu, todėl mokomės darydami.
Keturi tūkstančiai žmonių nėra problema trijų milijonų šaliai. Kodėl turėtų būti? Problema yra pasekmės, kurios ateina. Jeigu tu pasakai ponui Lukašenkai, kad čia yra būdas spausti Europos Sąjungą, jis spaus iki paskutinio taško ir mes neturime leisti tam atsitikti“, – sakė I.Šimonytė.
