Konfliktas liepsnoja, bet opozicija nebetyli: vis daugiau Izraelio politikų keikia premjerą B.Netanyahu

Naujas Izraelio konfliktas su Gazos Ruože šeimininkaujančiais „Hamas“ ir kitų grupuočių kovotojais toliau liepsnoja. Izraelio link skrieja tūkstančiai raketų, Gazą talžo izraeličių smūgiai.

Yra ir nematytų atspalvių – paties Izraelio miestuose siautėja ir radikalūs palestiniečiai, ir kraštutinių pažiūrų žydai.

Puolamos parduotuvės, kavinės, trečiadienį keliuose miestuose pranešta apie tiesiog gatvėse nulinčiuotus žmones – net dešiniosios pakraipos Izraelio žiniasklaida turėjo pripažinti, kad ultranacionalistinių pažiūrų žydų veiksmai priminė progromus.

Galbūt būtent dėl tokių vaizdų ir dėl fakto, kad policija, regis, net nesistengė tramdyti riaušininkų, ypač žydų ekstremistų, vienybės Izraelio politikoje dabar mažai.

Opozicinio centristinio aljanso ir partijos „Yesh Atid“ („Ateitis yra“) lyderis Yairas Lapidas pareiškė, kad pastarosios savaitės įvykiai nėra priežastis toliau šaliai gyventi su B.Netanyahu ir jo vyriausybe.

„Atvirkščiai, šie įvykiai kaip tik yra priežastis kuo greičiau pakeisti B.Netanyahu. <...> Daugelis Izraelio žmonių, žydai ir arabai tiki koegzistavimu.

Riaušininkai Lode ir Akrėje neatstovauja visiems Izraelio arabams, riaušininkai Bat Jame ir „La Familia“, „Lehava“ bei „Kahana Lives“ yra krūva apgailėtinų rasistų, neatstovaujančių Izraelio žydams“, – pabrėžė Y.Lapidas.

Ir palanku, ir nepatogu

Krizė iš Jeruzalės į visą Izraelį, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą išplito Izraelio politikai labai svarbiu metu.

VIDEO: Izraelis smogė Gazos gyvenamiesiems namams ir bokštui, kuriame įsikūrusios žiniasklaidos priemonės

Izraelis smogė Gazos gyvenamiesiems namams ir bokštui, kuriame įsikūrusios žiniasklaidos priemonės

Reuters

Vos prieš kelias dienas atrodė, kad 12 metų premjeru dirbantis B.Netanyahu, kuris kaltinamas korupcija ir niekaip negali suformuoti vyriausybės, nors šalis per dvejus metus balsavo jau ketveriuose rinkimuose, netrukus pagaliau praras valdžią.

B.Netanyahu kritikai, stebėdami ne vien „Hamas“, bet ir žydų rengiamas provokacijas, gali garsiau reikalauti premjero pasitraukimo.

Būtent Y.Lapidui dabar suteikta galimybė pabandyti suformuoti koaliciją, kuri atlaikytų balsavimą dėl patvirtinimo Knesete.

Potencialūs Y.Lapido centristinio aljanso koalicijos partneriai – grupė mažesnių ir labai skirtingų politinių jėgų, o galutinis terminas sulipdyti daugumą – birželio 2-oji.

„Scanpix“/AP nuotr./Yairas Lapidas

Smurto protrūkis, anot analitikų, Y.Lapidui užduotį tuo pat metu ir palengvina, ir apsunkina. B.Netanyahu kritikai, stebėdami ne vien „Hamas“, bet ir žydų rengiamas provokacijas, gali garsiau reikalauti premjero pasitraukimo.

Bet konfliktas taip pat išryškina esminius skirtumus tarp opozicinių partijų. Ten yra ir dešiniųjų, ir kairiųjų, o guviai prasidėjusios derybos dėl alternatyvios koalicijos sudarymo dabar pristojo – taip B.Netanyahu stovykla laimi laiko ir gali sabotuoti priešininkų planus.

„Labai, labai sunku derėtis, kai skrieja raketos ir tiksi laikrodis, – pripažino Jeruzalės hebrajų universiteto politikos mokslų profesorius Reuvenas Hazanas. – Derybos ir taip buvo komplikuotos, o dabar jos dar sunkesnės. Tai naudinga Netanyahu.“

Paaštrėjęs palestiniečių ir Izraelio konfliktas

+12

Susirėmimai – kliūtis deryboms

Vienas svarbiausių veiksnių buriant koaliciją, alternatyvią B.Netanyahu valdžiai, – Mansouras Abbasas, mažos islamistinės arabų partijos „Raam“ lyderis.

Ilgą laiką arabų partijos Izraelio didžiojoje politikoje nebuvo labai svarbios. Pagrindinės partijos vengdavo remtis arabų balsais Knesete, o ir arabų politikai nenorėdavo prisiimti bent dalį atsakomybės už Izraelio pajėgų operacijas ir Vakarų Kranto okupaciją.

Bet M.Abbasas planavo pakeisti tokį status quo. Kai jo derybos su B.Netanyahu žlugo, M.Abbasas atsisuko į Y.Lapidą.

„Scanpix“/AP nuotr./Mansouras Abbasas

Ir nors prasidėjus neramumams Jeruzalėje „Raam“ pranešė formaliai įšaldantis dalyvavimą derybose dėl koalicijos, M.Abbasas neatmetė, kad vis tiek gali paremti alternatyvią daugumą – mainais į palankesnę politiką Izraelio arabų, kurie sudaro penktadalį gyventojų, atžvilgiu.

Izraeliečių ir palestiniečių susirėmimai taps rimta kliūtimi tokiems M.Abbaso planams – juk potencialioje koalicijoje būtų ir dešiniųjų žydiškų partijų. Arabams tokia sąjunga nepatiktų – kaip ir žydams, kurie šnairuotų į „Raab“ pageidavimus.

„Kai gaisras bus prigesintas, neturėsime kitos išeities ir privalėsime sugrįžti prie politinių derybų, kad suformuotume vyriausybę, – trečiadienį teigė M.Abbasas. – Turime realią galimybę rasti vietą mūsų visuomenei Izraelio politikoje.“

Tiesa, daug apžvalgininkų mano, kad izraeliečių ir palestiniečių susirėmimai taps rimta kliūtimi tokiems M.Abbaso planams – juk potencialioje koalicijoje būtų ir dešiniųjų žydiškų partijų. Arabams tokia sąjunga nepatiktų – kaip ir žydams, kurie šnairuotų į „Raab“ pageidavimus.

„Skirtingos ideologijos ir taip reiškė, kad derybų dalyviai kalbėjosi už nugarų paslėpę po vieną surištą ranką. Dabar surištos jau abi rankos“, – tvirtino politologas R.Hazanas.

Mohammadas Darawhse, dirbantis žydų ir arabų santykius pagerinti siekiančioje organizacijoje „Givat Haviva“, pastebi, kad arabų partijos nori bendradarbiauti, bet nesantaika tarp potencialių koalicijos partnerių gali išaugti.

„Susiskaldymas didėja – ne tik tarp politikų, bet ir tarp jų rinkėjų. Tendencija ryškės, jei užsitęs ir derybos, ir neramumai“, – teigė M.Darawshe.

Pavyks vėl sugundyti B.Gantzą?

Savo ruožtu B.Netanyahu, tradiciškai spindintis pasitikėjimu savimi, gali pabandyti vėl privilioti savo oponentus, kurie per naujausią rinkimų kampaniją žadėjo nesijungti prie jo vadovaujamos vyriausybės.

„Netanyahu yra būtent ten, kur norėtų būti – krizės įkarštyje, kai neprotinga keisti premjerą ar gynybos ministrą, – sakė Jeruzalėje dirbantis analitikas Mitchellas Barakas. – Nė vienos partijos rinkėjai nebaustų dėl pažadų, išsakytų per kampaniją, netesėjimo. Viskas įmanoma.“

Vienas pagrindinių B.Netanyahu varžovų, gynybos ministras Benny Gantzas, kurio pozicija būtų svari formuojant alternatyvią koaliciją, iš tiesų užsiėmęs karinės kampanijos Gazos Ruože priežiūra, o savo veiksmus kruopščiai koordinuoja būtent su dabartiniu premjeru.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benny Gantzas

Izraelyje svarstoma, kad įsiplieskęs konfliktas kaip tik gali padėti B.Netanyahu įtikinti B.Gantzą jo neišduoti ir toliau dirbti kartu.

Pagal praėjusiais metais judviejų pasiektą susitarimą B.Gantzas turėtų lapkritį perimti ministro pirmininko pareigas. Bet šiais metais susitarimas sužlugo kilus krizei dėl biudžeto ir kovą teko rengti naujus rinkimus.

Aiškaus laimėtojo vėlgi nėra, tad ligšiolinė vyriausybė toliau dirba, tik jau yra vadinama laikinąja.

„Netanyahu ir Gantzas turi kartu vadovauti karinėms operacijoms, nors nesugebėjo laikytis koalicinio susitarimo ir sutarti dėl biudžeto. Bet kuo realesnė bus tikro karo galimybė, tuo logiškiau bus teigti, kad vyriausybės tokiu metu keisti negalima“, – teigė politikos konsultantė Dahlia Scheindlin.