Tai trumpesnis laiko tarpas, nei anksčiau apskaičiavo kai kurie Vakarų pareigūnai. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės diskutuoja apie Rusijos karinių pajėgumų didinimą ir jos gebėjimą atkurti pajėgas vedant plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Vienu metu kažkas sakė, kad tai užtruks 10 metų, bet manau, kad dėl dabar Rusijoje veikiančios pramoninės bazės mes grįžome prie mažiau nei 10 metų“, – pirmadienį duodamas interviu Osle sakė 55 metų generolas Eirikas Kristoffersenas.
NATO stiprina savo pajėgas
„Prireiks šiek tiek laiko, todėl dabar turime langą ateinantiems dvejiems trejiems metams atkurti savo pajėgas, atkurti savo atsargas tuo pačiu metu, kai remiame Ukrainą“, – sakė E.Kristoffersenas, atkreipdamas dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino viešus komentarus, kad jis nėra suinteresuotas karu su NATO.
Norvegija, NATO narė nuo 1949 m., per pastaruosius metus nepastebėjo reikšmingų Rusijos elgsenos pokyčių prie savo sienos, įskaitant kaimynės branduolines pajėgas ir Šiaurės laivyną, o Rusijos sausumos pajėgos Kolos pusiasalyje, patyrusios didelių nuostolių Ukrainoje, yra „nualintos“, sakė E.Kristoffersenas.
Šalies parlamentas planuoja patvirtinti planą, pagal kurį per ateinančius 12 metų beveik dvigubai padidės išlaidos gynybai, siekiant prisitaikyti prie kaimyninės šalies keliamų grėsmių, daugiausia dėmesio skiriant jūrų ir oro gynybos pajėgumams.
Norvegija siekia, kad jos, kaip gynybos aljanso narės, išlaidų tikslas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto – būtų pasiektas jau 2024 m., o 2,7 proc. BVP lygį tikimasi pasiekti iki 2030 m. NATO narės susitarė dėl didesnio nei 2 proc. išlaidų tikslo.
„Dabar matau galimybę įvykdyti reikalavimus, dėl kurių susitarė NATO, naują vadovavimo struktūrą, naujas pajėgų struktūras, naujus regioninius planus, – sakė jis. – Taigi, mes galime įvykdyti šiuos planus ir sprendimus su kaupu per ateinančius metus, tačiau turime paspartinti. Turime tai padaryti per dvejus trejus metus, kad būtume pasirengę viskam, kas gali nutikti.“
Norvegijos gynybos pajėgos tebėra „aukštos“ parengties nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos valdžia sustiprino savo branduolinę retoriką, o sprogimai sustabdė „Nord Stream“ dujotiekį, sakė E.Kristoffersenas.
„Didesnė grėsmė kyla dėl subversijos, dezinformacijos, žvalgybos – tai visos šios nekinetinės grėsmės, kurioms atremti padidinome pasirengimą“, – kalbėjo generolas.
„Norvegijai tai reiškia, kad reikės daugiau patruliuoti, stebėti, daugiau dėmesio skirti saugumo ir mūsų kibernetinių sistemų spragoms šalinti, – pastebėjo E.Kristoffersenas. – Tai buvo mūsų atsakymas – gerai stebėti viską, kas vyksta mūsų kaimynystėje, ir užtikrinti, kad būtume atsparesni, jei susidursime su sabotažu.“